Gyvenimo kokybę šalies savivaldybėse reitingo sudarytojai vertino pagal dvidešimt penkis kriterijus, pvz., gyventojų skaičiaus pokytį (šis parametras įvertintas 5 taškais), veikiančių įmonių skaičių (15 tšk.), vienam gyventojui tenkantį ES paramos dydį (5 tšk.), renovuotų mokyklų procentą (5 tšk.), bendrą sergamumą 1 tūkst. gyventojų (5 balai), savivaldybės įsiskolinimą (5 tšk.), pensininkų skaičių 1 tūkst. gyventojų (7 tšk.) ir t.t. Šių metų reitinge aukštas pozicijas užima Vilniaus krašto savivaldybės.
Vilniaus rajono savivaldybė – pirmajame dešimtuke
Šiųmetiniame reitinge Vilniaus rajono savivaldybė užima aukštą devintą poziciją. Lyginant su praėjusių metų įvertinimu, Vilniaus rajonas pakilo net šešiais reitingo laipteliais. 48 šalies kaimiškųjų savivaldybių grupėje Vilniaus rajono savivaldybė užimą aukštą ketvirtą vietą, nusileisdama tik Klaipėdos, Kauno ir Mažeikių rajonams.
Geriausiai įvertinti kriterijai
Daugiausia taškų Vilniaus rajono savivaldybei skirta už išaugusį vidutinį darbo užmokestį, veikiančių įmonių skaičių, už, palyginti, nedidelį pensinio amžiaus gyventojų skaičių, mažiausią savivaldybės turimą skolą, įspūdingą naujai pastatytų butų ir namų skaičių, žemą šalto vandens kainą, taip pat už renovuotų mokyklų skaičių, mažą gyventojų sergamumą ir bibliotekų skaičių (daugiausia iš visų šešiasdešimties Lietuvos savivaldybių).
Jaunimas lieka rajone
Reitingo sudarytojų Vilniaus rajono savivaldybė buvo gerai įvertinta už gerus demografinius rodiklius ir, palyginti, nedidelį pensininkų skaičių, tenkantį 1 tūkst. gyventojų. Tuo metu, kai visa šalis bendrai ir kiekviena savivaldybė atskirai nukraujuoja dėl gilėjančios demografinės duobės, Vilniaus rajono savivaldybės gyventojų skaičius 2001-2011 m. laikotarpiu padidėjo net 6,2 proc. Už pensininkų skaičiaus, tenkančio 1 tūkst. gyventojų, kriterijų Vilniaus rajono savivaldybei skirtas maksimalus įvertinimas (7 tšk.), ją priskiriant perspektyviausių savivaldybių grupei (žr. reitingo kūrėjų sudarytą žemėlapį). Tai reiškia, kad jauni žmonės, matydami tolesnio gyvenimo Vilniaus rajone perspektyvas, neemigruoja nei į kitas savivaldybes, nei į užsienį. Ne paslaptis, kad gyventojų mažėjimo problema skaudžiai palietė visas kitas šalies savivaldybes.
Išaugo vidutinis darbo užmokestis
Reitingo kūrėjai daug taškų Vilniaus rajono savivaldybei skyrė už išaugusį vidutinį darbo užmokestį: savivaldybė gavo 15,02 tšk. iš 17 galimų. Lyginant su 2012 metais, šiemet vidutinis darbo užmokestis Vilniaus rajone padidėjo 12,5 proc. Šiuo požiūriu Vilniaus rajonas pirmauja tarp visų Lietuvos savivaldybių. Mažesnis darbo užmokestis fiksuojamas net 54-iose šalies savivaldybėse (tiek miestuose, tiek rajonuose).
Daugiau įdarbintų asmenų, didesnis geriau gyvenančių šeimų skaičius
Per metus Vilniaus rajone bedarbių skaičius sumažėjo dviem procentiniais punktais. Rajone padidėjo ir ūkio subjektų skaičius: nuo 1570 praėjusiais metais iki 1979 šiemet. Nuo 2010 metų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu smulkaus ir vidutinio verslo ūkio subjektai, kuriantys rajone naujas darbo vietas, naudojasi nustatytomis mokesčių lengvatomis.
Geresnę Vilniaus rajone gyvenančių šeimų finansinę padėtį rodo ir tai, kad per metus sumažėjo nemokamą maitinimą gaunančių mokinių skaičius (1 tūkst. vaikų): nuo 222,1 praėjusiais metais iki 192,2 šiais metais. Palyginimui: Mažeikių rajone, kuris šiųmetiniame reitinge užimą septintą vietą, 1 tūkst. vaikų tenka 244,4 nemokamai maitinamų vaikų, Šilalėje – net 413,2, Ignalinoje – 340,7.
Kitų savivaldybių fone Vilniaus rajonas gerai atrodo ir socialinių pašalpų gavėjų skaičiaus, tenkančio 1 tūkst. gyventojų, požiūriu. Už šį kriterijų savivaldybei skirta net 12,5 tšk. iš 15 galimų. Per metus labai – beveik 40 proc. – sumažėjo šildymo kompensacijos gavėjų skaičius. Siekdama sumažinti šildymo kainas visiems rajono gyventojams, Vilniaus rajono savivaldybė vienintelė Lietuvoje išmoka subsidijas šilumos tiekėjams, dėl to rajono gyventojai šildymui išleidžia mažiau nei siekia vidutinis šalies gyventojų išlaidų būsto šildymui dydis. Šiam tikslui Vilniaus rajono savivaldybė kiekvienais metais skiria 5 mln. litų.
Investicijos į švietimo sritį: rūpinimasis regiono ateitimi
Vilniaus rajone fiksuojamas reguliarus renovuojamų mokyklų skaičiaus augimas. Šiemet savivaldybė renovavo net 43,4 proc. švietimo įstaigų (2012 metais – 29,6 proc.). Šis rodiklis yra netgi geresnis nei sostinėje, kur renovacija apėmė 34,8 proc. mokyklų.
Neseniai Maišiagaloje baigta statyti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vidurinė mokykla. Nemažai lėšų skirta Nemenčinės K. Parčevskio gimnazijos ir Maišiagalos kunigo prelato J. Obrembskio vidurinės mokyklos renovacijos darbams. Kaip viena didžiausių pastarojo meto investicijų paminėtina ir Egliškių šv. J. Bosko vidurinė mokykla, kurioje netrukus bus baigti I etapo renovacijos darbai. Savivaldybės duomenimis, prasidėjo Avižienių bei Pagirių gimnazijų pastatų modernizavimo darbai.
Kalbėdamasi su portalo L24.lt portalo redakcija, Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst neslėpė džiaugsmo dėl visai neseniai baigto statyti Avižienių vaikų darželio.
- Džiaugiamės šia investicija. Šioje erdvioje, modernioje įstaigoje veiks 4 ikimokyklinio ugdymo grupės: dviejose grupėse ugdymo procesas vyks lietuvių kalba, kitose dviejose - lenkų kalba - sakė merė.
Pastaraisiais metais Vilniaus rajono savivaldybė pastatė tris naujus vaikų darželius: Mickūnuose, Rudaminoje ir Lavoriškėse. Pabrėžtina, kad keturios naujai pastatytos keturios priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo įstaigos yra absoliutus rekordas iš visų Lietuvos savivaldybių, kurios tokiomis investicijomis pasigirti negali. Be to, Vilniaus rajono savivaldybė rekonstravo ar suremontavo keliolika jau pastatytų vaikų darželių.
Racionalus finansų valdymas, aktyvus ES paramos lėšų pritraukimas
Kaip pabrėžia reitingo sudarytojai, per metus Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pavyko reikšmingai padidinti vienam gyventojui tenkantį tiesioginių užsienio investicijų dydį: nuo 4295 litų praėjusiais metais iki 6350 litų šiais metais. Per metus padidėjo ir ES paramos dydis vienam gyventojui: nuo 557,1 litų 2012 metais iki 625 litų šiais metais.
Nemažai taškų Vilniaus rajono savivaldybei reitinguotojai skyrė už racionalų finansų tvarkymą: savivaldybė gali pasigirti turinti mažiausią įsiskolinimą. Dar neseniai savivaldybė neturėjo skolų, tačiau galiausiai paėmė paskolą, kurios lėšas skyrė investicinių projektų įgyvendinimui ir Rudaminos inžinieriniams tinklams išpirkti siekdama jas modernizuoti. Nepaisant mažiausios šalyje skolos Vilniaus rajono savivaldybei pavyko įgyvendinti daug investicinių projektų, aktyviai pritraukti ES paramą ir imtis veiksmų gyventojų gyvenimo kokybei gerinti.
2012 m. Vilniaus rajone baigti įgyvendinti 5 projektai, kurių vertė siekia daugiau kaip 4 mln. litų. Šiuo metu įgyvendinami 25 projektai, kurių vertė yra beveik 25 mln. litų.
Reitingo sudarytojai atkreipė dėmesį ir į tai, kad, nepaisant visuotinio kainų kilimo, Vilniaus rajono savivaldybei pavyko išlaikyti nepakitusią šalto vandens kainą. Taip yra dėl to, kad šią sritį savivaldybė irgi subsidijuoja (vienintelė šalyje). Rajonas, pabrėžia reitinguotojai, taip pat tampa vis saugesne vieta gyventi: per metus čia sumažėjo nusikalstamumas.
Šalčininkų rajono savivaldybė – stabili vieta reitingo viduryje
Šalčininkų rajono savivaldybė išsaugojo stabilią poziciją reitingo viduryje. Lyginant su praėjusiais metais, ji, užimdama 45-ąją vietą, nukrito tik viena pozicija – tokiu būdu aplenkdama net 15 šalies savivaldybių. Nepaisant šiek tiek žemesnės vietos reitinge, šiemet Šalčininkų rajono savivaldybė surinko daugiau taškų.
Lietuvos savivaldybių žemėlapyje Šalčininkų rajoną išskiria įspūdingi ES paramos lėšų pritraukimo rodikliai. Lyginant su 2012 metais, ES paramos dydis vienam Šalčininkų rajono gyventojui išaugo net 24,81 proc. ir šio reitingo sudarymo metu sudarė 1923 litų. Šiuo požiūriu Šalčininkų rajono savivaldybė lenkia netgi reitingo pirmojo penketuko savivaldybes, įskaitant sostinę (961 litas).
2012 metais rajone baigta įgyvendinti 16 projektų, dalis jų buvo skirta modernizuoti rajono infrastruktūrą. Šiuo metu įgyvendinama 19 projektų, kurių bendra vertė siekia beveik 53 mln. litų, iš jų ES parama sudaro 41,6 mln. litų.
Įspūdingai šoktelėjo tiesioginių užsienio investicijų dydis, tenkantis vienam gyventojui: nuo 45 litų 2012 metais iki 113 litų šiemet.
Per metus Šalčininkų rajono užfiksuotas net 0,9 proc. bedarbių skaičiaus sumažėjimas. Reitingo lyderis – sostinė – gali pasigirti tik pusę procentinio punkto siekiančiu bedarbių skaičiaus sumažėjimu.
Vidutinio darbo užmokesčio augimas čia panašus į atlyginimo didėjimą kitose savivaldybėse. Šiemet Šalčininkų rajone jis siekia 1407 litus (2012 metais - 1253 litai).
Per metus savivaldybei pavyko išvengti šalto vandens kainos kilimo. Iš visų šešiasdešimties Lietuvos savivaldybių šalto vandens kaina Šalčininkų rajone yra mažiausia ir siekia 4,14 litų/1 m³. Reitingo sudarytojai atkreipė dėmesį ir į tai, kad per metus rajone sumažėjo nusikalstamumas.
Nurodyti duomenys ir skaičiai vienareikšmiškai rodo Vilniaus krašto savivaldybių dinamišką plėtrą ir iliustruoja faktą, kad Vilniaus rajonas yra greičiausiai besivystanti kaimiškoji Lietuvos savivaldybė. Pateiktų skaičių ir faktų akivaizdoje dezinformacija ir neteisybė, skleidžiama konservatorių partijos atstovų, įskaitant buvusį premjerą A. Kubilių ir buvusį užsienio reikalų ministrą A. Ažubalį, bliūkšta it muilo burbulas.
Beata Nanevič
