Per homoseksualų eitynes dėmesio centre atsidūręs Seimo narys P. Gražulis nesiima prognozuoti, ar neteks teisinės neliečiamybės. "Kokį komisija priims sprendimą, tokį priims. Aš tik tiek manau, kad policijos veiksmai buvo neteisėti. (...) Nenoriu dangstytis Seimo nario imunitetu, aš pats balsuosiu, kad imunitetas būtų panaikintas", - žurnalistams sakė P. Gražulis.
Pats P. Gražulis komisijos nariams pateikė savo įvykių versiją. Jis tvirtino, kad per gėjų eitynes kartu su bendraminčiais atėjo į Katedros aikštę. Apsirengęs chalatą, užsidėjęs šalmą, pasikabinęs respiratorių politikas neslėpė ketinimų "dezinfekuoti" Gedimino prospektą. Kadangi iki eitynių dar buvo likę laiko, P. Gražulis nutarė nueiti į Gedimino prospektą "išgerti kavos", tačiau policija jo nepraleido. "Visiškai nepasakė, kodėl nepraleidžia, stvėrė už galvos, paguldė ant žemės, uždėjo antrankius, 15 minučių laikė, trypė su kojomis",- aiškino P.Gražulis. Politiko teigimu, su juo buvo elgiamasi labai grubiai.
Jo advokatas Rimas Andrikis aiškino, kad P. Gražulis "Stop" linijos nekirto. "Kada ponas Gražulis surakintas antrankiais sako, kad aš esu Seimo narys , tą pačią sekundę jis turėjo būti paleistas, atsiprašytas",- aiškino advokatas.
Jo įsitikinimu, Seimo nario "viešas nešimas" į policijos automobilį žeidžia Seimo nario orumą.
Tuo tarpu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas Seimo komisijai tvirtino, kad policija elgėsi profesionaliai. "Pareigūnai elgėsi labai normaliai, profesionaliai, jiems priekaištų neturiu", - sakė jis.
K. Lančinsko teigimu, buvo padaryta išvada, kad P. Gražulis ir jo šalininkai nusiteikę konfliktuoti su eisenos dalyviais, "todėl jis nebuvo praleistas".
"Ponas Petras, iš savo patirties galiu pasakyti, gana stipriai priešinosi", - sakė K.Lančinskas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, aiškindamas P. Gražulio veiksmus, paminėjo ir tai, kad jis esą "nėrė policininkams tarp kojų".
K. Lančinskas aiškino, kad Seimo narys buvo ne sulaikytas, o "buvo pašalintas iš įvykio vietos".
Gindama policijos veiksmus, Generalinės prokuratūros atstovė Laima Milevičienė tvirtino, kad įpareigotos užtikrinti viešąją tvarką policijos veiksmai buvo teisėti. "Tai nebuvo laisvės suvaržymas, tai buvo užkardymas administracinės teisės pažeidimo", - komisijai aiškino L. Milevičienė.
Tyrimo komisija, kurioje dirba 12 Seimo narių, tyrimą turi atlikti iki spalio 7 dienos. Komisijai vadovauja "darbietis" Mečislovas Zasčiurinskas, jo pavaduotoju paskirtas konservatorius Stasys Šedbaras.
Komisijos nariai - Zbignevas Jedinskij, Vytautas Kamblevičius, Liutauras Kazlavickas, Albinas Mitrulevičius, Alma Monkauskaitė, Ričardas Sargūnas, Aurelija Stancikienė, Gintaras Steponavičius, Eduardas Šablinskas, Arvydas Vidžiūnas.
Generalinis prokuroras Darius Valys kreipėsi į Seimą, prašydamas leisti suvaržyti Seimo nario P. Gražulio laisvę administracinio teisės pažeidimo byloje. Dėl politiko elgesio per gėjų eitynes tai padaryti jį paprašė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, primena ELTA.
Komisariato duomenimis, šių metų liepos 27 d. Seimo narys P. Gražulis Vilniuje, Gedimino prospekte, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų sustoti, neiti į renginį "Baltic Pride 2013" bei neperžengti specialios policijos juostos "Stop Policija", aktyviais veiksmais, naudodamas jėgą bei stumdamas pareigūnus, bandė prasiveržti į renginį, sulaikytas bandė ištrūkti.
Šalies Konstitucijoje yra įtvirtinta nuostata, kad be Seimo sutikimo negali būti suvaržoma Seimo nario laisvė, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas.
Siekiant išnagrinėti P. Gražulio administracinio pažeidimo bylą teisme ir atsižvelgiant į tai, kad už šį pažeidimą numatyta bauda nuo 300 iki 500 litų arba laisvės suvaržymas administraciniu areštu nuo 15 iki 30 parų, būtina gauti Seimo sutikimą. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo į Seimą gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.