"Neturime galių pakeisti praeitį. Būtent todėl šiandien turime ne tik gręžtis atgal, tačiau žiūrėti ir į priekį - į dabartį, o dar svarbiau - į ateitį. Reikia žinoti praeitį tam, jog galėtume kurti ateitį, kurioje neliktų nei vietos, nei menkiausios galimybės pasikartoti praeities siaubui. Tai - ne mano paties mintys. Tai žodžiai, kuriuos aš išgirdau iš Izraelio Prezidento Šimono Pereso, kuris kiek daugiau nei prieš mėnesį lankėsi Lietuvoje. Pagrindinė Prezidento mintis ir žinia buvo būtent tokia. Prisiminkime praeitį, tačiau negyvenkime ja. Prisiminkime ją tam, kad galėtume sukurti ateitį", - kalbėjo parlamento vadovas.
Jo tvirtinimu, mums labai svarbu tinkamai išsaugoti istorinę holokausto atmintį, prisiminti bei gerbti žydų genocido aukas, šviesti jaunąją kartą. "Vienkartinės antisemitizmo apraiškos ar išpuoliai, nuo kurių neapsaugota nė viena demokratinė šalis, neturi būti toleruojami. Jie turi sulaukti griežto, pirmiausia politikų, taip pat teisinio atsako. Antisemitizmui ir kitoms neapykantą bei netoleranciją skatinančioms apraiškoms sakant griežtą NE", - teigė Seimo Pirmininkas V. Gedvilas.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pasidžiaugė, kad šiandien žydų klausimai tampa visos Lietuvos klausimais. Pranešėja atkreipė dėmesį, kad nors santykiai tarp žydų ir lietuvių buvo ir yra gana sudėtingi, tačiau Izraelio Prezidento Š. Pereso vizitas sustiprino Lietuvos ir Izraelio ryšius, suteikė naują impulsą lietuvių ir žydų santykiams. F. Kukliansky pakvietė visus aktyviau domėtis žydų istorija ir kultūra, geriau pažinti vieni kitus.
Seimo narys, Nepriklausomybės akto signataras Emanuelis Zingeris minėjime kalbėjo apie žydų kultūros vertybių paveldo atgaivinimą ir išsaugojimą. "Mes bandysime autentiškai sakyti tiesą: tiek apie kolaboravimą su naciais, tiek apie tai, kad 94 proc. Lietuvos žydų žuvo, tiek apie gelbėtojus, tiek apie bendradarbiavimą su akademine žydų visuomene siekiant grąžinti bent dalį žydų praeities į Lietuvą", - kalbėjo E. Zingeris.
Buvę Vilniaus geto kaliniai Fania Brancovskaja, Markas Petuchauskas ir Simonas Malkesas iškilmingame minėjime pasidalijo skaudžia savo šeimų patirtimi ir išgyvenimais. M. Petuchauskas akcentavo dvasinį Vilniaus geto teatro pasipriešinimą, kuris tapo dvasiniu rezistencijos centru ir pasipriešinimo nacizmui simboliu. S. Malkesas pažymėjo, kad žydų tauta kentėjo ne tik nuo nacizmo agresijos, bet ir nuo sovietų.
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdomasis direktorius Ronaldas Račinskas pacitavo prieš dvidešimt metų Vilniaus geto kalinės Marijos Rolnikaitės pasakytus žodžius apie genocido aukas: "(...) niekuomet nepamirškite, kad jiems gyvybę atėmė vienų žmonių neapykanta kitiem. Priešinkitės tai neapykantai, kad ir kuo ji pasireikštų ir kuo teisintųsi, kad daugiau nereikėtų minėti tokių metinių..." Jo tvirtinimu, šiandieniniame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, matomos naujos politinio ekstremizmo, etninės neapykantos, ksenofobijos ir antisemitizmo apraiškos. Todėl R. Račinskas kėlė klausimą, kaip mes, šiandieniniai Lietuvos piliečiai, gyvenantys žemėje, sugėrusioje dešimčių ir šimtų tūkstančių nužudytų bendrapiliečių kraują, galėtume tapti atsparesni neapykantai? Jo įsitikinimu, švietimas ir jaunosios piliečių kartos tolerancijos ir pagarbos bendroms žmogiškosioms vertybėms ugdymas yra kelias, kuriuo einant bus sukurta moderni ateities Lietuva.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius dr. Arūnas Bubnys renginio dalyviams priminė Vilniaus geto istoriją. Jis tvirtino, kad ne visi Vilniaus geto kaliniai susitaikė su tragišku likimu, bet visais įmanomais būdais stengėsi priešintis nacistiniams okupantams ir kolaborantams.
Po iškilmingo minėjimo Seimo Pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius Seimo vardu padėjo gėlių ant Pasaulio tautų teisuolės, III Seimo narės Stefanijos Ladigienės kapo Saltoniškių kapinėse Vilniuje. Pagerbiant parlamentarės atminimą Saltoniškių kapinėse taip pat padėta gėlių ant Pasaulio tautų teisuolių Jono ir Stanislavos Ruzgių kapų.
