Lietuviai teigia, kad būtiniausioms išlaidoms padengti prireikia net 47,6 proc. biudžeto, tuo tarpu Estijoje – 38,3 proc., o Latvijoje – 41,3 proc. Bendras Europos šalių vidurkis – 41,2 procento.

„Svarbiausios sąskaitos yra prioritetas, kaip ir neišvengiamos kasdieninės išlaidos transportui, susisiekimui. Tačiau kuo didesnė būtiniausių išlaidų dalis, tuo mažiau asmeninių finansų skiriama švietimui, poilsiui ir atostogoms, rečiau sau leidžiama apsilankyti spektakliuose, koncertuose ar sporto varžybose, įsigyti naujų drabužių ar technikos. Kas trečias Lietuvos gyventojas teigia, kad jo grynosios metinės pajamos yra mažesnės nei 4,7 tūkst. eurų, arba vos 395,4 euro per mėnesį. Akivaizdu, kad ne pirmo būtinumo poreikiai gerai pasveriami, o išlaidos jiems paskirstomos itin apgalvotai“, – sako „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp.

Palyginus su Latvija ir Estija, Lietuva ypač išsiskiria namuose suvartojamam maistui ir gėrimams tenkančia išlaidų dalimi. Statistinis Lietuvos pirkėjas teigia tam skiriantis 26,2 proc, biudžeto. Latvijoje maistui namuose skiriama 14 proc., o Estijoje – vos 10,2 proc. mėnesio išlaidų.

Pagal maistui namuose skiriamas išlaidas Lietuva užima šeštą vietą tarp visų Europos šalių. Mus lenkia tik gurmaniškomis tradicijomis ir vyno kultūra garsėjanti Prancūzija (28,7 proc.), dvi Skandinavijos šalys – Švedija (27,2 proc.), Suomija (27 proc.) bei neaukštu gyvenimo lygiu pasižyminčios Serbija (28 proc.) ir Bulgarija (27,3 proc.).

„Lietuvos vartotojas pasižymi taupumu: patenkame tarp Europos šalių, kuriose dėmesys maisto prekių akcijoms ir nuolaidoms išskirtinai didelis. Pačių Lietuvos pirkėjų vertinimu, jie maistui dabar išleidžia per daug ir aiškiai išreikštais mažesnių kainų lūkesčiais didina spaudimą šalies prekybos tinklams, aštrina jų tarpusavio konkurenciją. Remiantis pirkėjų tyrimais, 2016 metais statistinis europietis prekybos tinklų parduotuvėse vidutiniškai per mėnesį išleisdavo 308 eurus, kai Lietuvoje tokios išlaidos sudarė tik 252 eurus ir atsiliko nuo Vakarų Europos šalių“, – teigia I. Lepp.

Jos teigimu, valgymui ne namuose Lietuvoje išleidžiama mažiausiai tarp Baltijos šalių. Tam tenka vos 3,4 proc. mėnesio išlaidų, kai estai ir latviai skiria po 4,2 procento.

Lietuvos gyventojų taupumą iliustruoja ir tai, kad jie itin linkę stengtis atsidėti pinigų „juodai dienai“.

Padengus būtiniausias išlaidas, 34 proc. Lietuvos gyventojų atlikusias lėšas skiria taupymui, kai Europos vidurkis yra 36 proc. Kaimyninių Baltijos šalių gyventojai taupo kiek mažiau – 28 proc. estų ir 21 proc. latvių.

„Palyginti su Latvija ir Estija, Lietuvoje taupymui bei investicijoms skiriama lėšų dalis yra didžiausia ir siekia 6,3 proc. mėnesio išlaidų. Latvijoje atsidedama 4,7 proc., o Estijoje – 5,6 proc. mėnesio biudžeto. Šiuo aspektu tik Latvija nesiekia europinio 5 proc. vidurkio“, – sako „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims.

Lietuvos vartotojai išsiskiria ypač aukštu susirūpinimu sveikata, todėl medicinos paslaugoms ir prekėms išleidžia 5,4 proc. savo mėnesio biudžeto, kai bendrai Europoje tam tenka 4,1 proc. mėnesio išlaidų.

„Nielsen“ vartotojų tyrimą atliko 2016 metų gruodį, Lietuvoje jame dalyvavo 500 vartotojų.