„Greitai norime garantijų“, – sakė 41 metų J.Ponsas, dirbantis Norfolke Rytų Anglijoje ir gyvenantis Britanijoje gyvena jau 17 metų.
J.Ponsas turi tris vaikus – penkerių, 11 ir 14 metų – kurie visi gimė Britanijoje. Dabar šeima nerimauja, ar jiems reikės kraustytis į Ispaniją.
„Jie bijo, kad kartą išvažiuosim atostogų ir niekada negrįšime“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Britanija, pernai per šalį suskaldžiusį referendumą nubalsavusi už išstojimą, šį trečiadienį oficialiai inicijavo „Brexit“ procedūras. Imigracijos klausimas buvo viena pagrindinių lemtingojo referendumo kampanijos temų.
Britanijoje apsigyveno daugiau kaip 3 mln. ES piliečių, bet ministrė pirmininkė Theresa May (Teresa Mei) pažadėjo griežtinti imigracijos kontrolę.
Ir Londonas, ir Briuselis sakė, kad Britanijoje gyvenančių imigrantų ir kitur Europos Sąjungoje gyvenančių britų statusas derantis bus prioritetas.
Tačiau kol kas ES piliečiai Britanijoje, kurių dauguma yra iš Rytų ir Pietų Europos, nežino, ar galės pasilikti.
J.Ponsas yra vienas iš 60 tūkst. nacionalinės sveikatos apsaugos sistemoje dirbančių ES piliečių, sudarančių maždaug 5 proc. iš 1,2 mln. sistemos darbuotojų.
Netikrumo kai kuriems sveikatos apsaugos profesionalams iš ES jau buvo per daug.
„Galvojame kraustytis į Australiją“, – AFP sakė 45 metų slaugytoja ispanė, kuri yra ištekėjusi už gydytojo ispano.
Ši moteris iš Barselonos prašė neskelbti jos pavardės, nes apie savo planus dar nekalbėjo su vadovais.
„Derybiniai koziriai“
Darbuotojai iš kitų ES šalių taip pat yra „Anglijos daržu“ dažnai pavadinamos Kento grafystės Pietryčių Anglijoje pamatas. Vietos ūkininkai sako, kad labai kliaujasi darbuotojais iš užsienio, nes negali rasti pakankamai britų, norinčių dirbti tokius darbus.
31 metų rumunė Gabriela Szomoru (Gabriela Somoru), kuri ūkyje iškilo iki biuro darbuotojos, piktinasi „Brexit“ šalininkų mantra, kad darbuotojai iš ES numuša atlyginimus.
„Tai labai sunkus darbas. Pradedi penktą ryto, iki 10 valandų kasdien, šešias dienas per savaitę“, – sakė G.Szomoru, kuri į Britaniją atvyko prieš 10 metų ir skynė braškes, kol gavo dabartinį darbą.
G.Szomoru yra ištekėjusi už traktorininko iš Vengrijos ir su vyru planuoja tame rajone nusipirkti namą, nes savo ateitį mato Britanijoje.
Ūkio, kuriame dirba G.Szomoru, direktorius Nickas Ottewellas (Nikas Otevelas) sakė, kad sulaukė įžeidžiančių atsiliepimų dėl savo komentarų vietos spaudoje apie imigrantų poreikį.
Pasak N.Ottewello, tokie sektoriai kaip žemės ūkis, sveikatos apsauga ir statybos be imigrantų „nefunkcionuotų“.
Prancūzas Nicolas Huttonas (Nikola Hiutonas), vienas iš kampanijos už ES piliečius „The3Million“ vadovų, sakė AFP, jog po referendumo buvo „priblokštas“ ir nori, kad ES piliečiai „turėtų balsą“.
„Viliuosi, jog britų vyriausybė ir ES klausysis mūsų ir išskirs mūsų teises, kad mumis nebūtų naudojamasi derantis dėl kokių nors kitų darbotvarkės dalykų“, – sakė jis, ministrei pirmininkei paskelbus „Brexit“ pradžią.
„Nenorime per derybas būti derybiniai koziriai“, – sakė jis.