Garsioje Kauno inteligentų šeimoje gimęs L.Mažylis Vilniaus universitete 1977 metais įgijo chemiko išsilavinimą, ir iškart vėl grįžo į gimtąjį Kauną, kur iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dirbo mokslinį darbą kardiologijos institute. 1990 metais jis buvo išrinktas į Kauno miesto savivaldybės tarybą, vėliau dar kelis kartus dalyvavo rinkimuose krikščionių demokratų gretose.
„Jis kruopštus, preciziškas. Jeigu apie mane sako, kad aš daugiau romantikas, tai jis daugiau realistas. Žinojau, kad jis turėjo pomėgių rinkti pašto ženklus, senus dokumentus“, - BNS sakė Seimo narys Egidijus Vareikis, pažįstantis L.Mažylį nuo Sąjūdžio laikų.
L.Mažylis yra senovinių atvirukų, pašto ženklų, knygų kolekcionierius, renka su Sąjūdžiu Kaune susijusias skrajutes, skelbimus.
Jo kolega universitete Andžejus Pukšto sakė, kad L.Mažylio interesų sritis yra gerokai platesnė nei jo dėstomos politikos mokslų disciplinos.
„Jis labai šaknimis įaugęs į Kauną ir į Lietuvos istoriją – nepaisant to, kad pagal darbą ir išsilavinimą nėra istorikas. Mes asmeniškai su juo dažnai pasišnekėdavome apie lietuvių ir lenkų santykius Kaune, apie tarpukarį, apie XX amžiaus pradžią“, – BNS sakė A.Pukšto.
L.Mažylio partinės sistemos paskaitas lankęs Žinių radijo žurnalistas Aurimas Perednis dėstytoją apibūdino kaip „labai ramų, pedantišką, inteligentišką, idėjinį ir nuoširdų žmogų“.
„Mėgdavo tikslumą, konkretumą, labai aiškiai ir garsiai kalbėdavo per paskaitas. Kursiokai pasakojo, kad kai kreipdavosi į L.Mažylį pagalbos, jis niekad neatsisakydavo“, - BNS sakė A.Perednis.
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Politologijos katedros profesorius Šarūnas Liekis sakė, kad kelionė į Berlyną ieškoti Vasario 16-osios akto buvo paties L.Mažylio idėja.
„Tai buvo jo idėja, jo prašymas. VDU parėmė ir suorganizavimo komandiruotę. Jo kruopštumas ir pravertė paieškose“, - BNS sakė Š.Liekis.
L.Mažylis yra vedęs, turi dukrą, yra dviračių entuziastas.
Vasario 16-osios aktą su signatarų parašais L.Mažylis trečiadienį rado Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve. Lietuvos diplomatai šiuo metu siekia išsiaiškinti dokumento teisinį statusą ir galimybes prašyti perduoti dokumentą Lietuvai.
Autoriai: Vaidotas Beniušis, Austėja Masiokaitė
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
