Geografinė Vilniaus rajono aplinka yra palanki plėtoti gamybą ir užsiimti logistika, nes Vilniaus rajonas įsikūręs taip pat netoli Baltarusijos ir Lenkijos sienų. Savivaldybės gyventojų skaičius per pastaruosius 10 metų didėjo, kas yra visiškai priešinga tendencija nei visoje Lietuvoje. Tokią tendenciją daugiausia lėmė vidinė šalies gyventojų migracija, tačiau Vilniaus rajonui tai suteikia daug pranašumų, nes pagrinde didėja darbingo amžiaus žmonių skaičius.

2. O kokių neigiamų pasekmių turi rajonas, esantis sostinės kaimynystėje?

Vilniaus rajonas turtingas gamtovaizdžiais, todėl dažnai Vilniaus miesto gyventojai poilsiui renkasi Vilniaus rajono ežerų pakrantes, miškus. Pailsėję, žmonės grįžta į miestą palikę nesutvarkytas poilsiavietes, dažnai išmėtytas šiukšles.Kita problema –žemės nuosavybės teisių atkūrimas teisėtiems savininkams. Įstatymai suteikė galimybę perkelti savo nuosavybę iš Vilniaus miesto ar tolimų Lietuvos kampelių į Vilniaus rajoną. Nauji savininkai neprižiūri žemės, nešienauja, neūkininkauja, todėl mūsų rajone laukai užaugę piktžolėmis, be to liko nuskriausti teisėti savininkai. Jeigu savivaldybės būtų atsakingos už nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, šis procesas jau seniai būtų sėkmingai pasibaigęs, tuo tarpu dabar tai stabdo užsienio bei Lietuvos investicijas į Vilniaus rajoną bei teritorijų vystymo plėtrą.

Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje yra 250 sodų bendrijų, kuriose gyvena nemažai žmonių, savo gyvenamąją vietą deklaravusių Vilniaus mieste. Jie kasdien naudojasi Vilniaus rajono infrastruktūra. Vilniaus rajono Savivaldybė kelių, transporto ir kitą infrastruktūrą turi išlaikyti ir ją pastoviai gerinti, nors biudžeto lėšų skyrimas Savivaldybei savarankiškoms funkcijoms vykdyti yra nepakankamas ir ženkliai sumažintas „krizės" laikotarpiu. Šių lėšų skyrimas vykdomas atsižvelgiant į oficialų Statistikos departamento pateiktą informaciją apie gyventojų skaičių.

Šalia esanti sostinė investiciniu požiūriu yra labai stiprus konkurentas Vilniaus rajonui, kadangi Vilnius yra verslo, finansų ir investicijų traukos objektas. Kita vertus, ateityje, Vilniaus miestui plečiantis, Vilniaus rajono seniūnijose, esančiose šalia sostinės, turėtų vykti intensyvūs aglomeracijos procesai. Tarptautinėje praktikoje taip pat ryškėja tendencijos, kai vis daugiau įmonių kuriama ne pačiuose didmiesčiuose, o šalia esančiuose rajonuose. Todėl Vilniaus miesto artumas daro tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką Vilniaus rajono vystymuisi.

3. Vilniaus rajonas itin turtingas gamtovaizdžiais, istorijos ir architektūros paminklais. Kokią įtaką vietos ekonomikai daro turizmas?

Rajono kultūros paminklų gausa bei vaizdingi kraštovaizdžiai, visų pirma Neries ir Asvejos regioniniai parkai įpareigoja. Todėl ir pagrindinis mūsų tikslas - skatinti gamtos nežalojantį verslą, puoselėti ir saugoti daugiakultūrį krašto paveldą bei tradicijas, sukurti sostinės ir rajono gyventojams ir jų svečiams rekreacinį ir pažintinį kampelį Europos širdyje. Vilniaus rajonas - tarsi žalias žiedas, savo miškinga teritorija juosią sostinę. Artimiausiose mūsų planuose yra rekreacinių takų įrengimas: Nemenčinė – Santaka (apie 25 km pėsčiųjų, dviratininkų, slidžių takas) ir Nemėžis –Medininkai (apie 70 km dviračių takas).

Panaudojant ES paramą (atnaujinti turizmo objektai: Medininkų pilis, V. Sirokomlės muziejus Bareikiškių k.) kuriama palanki infrastruktūra smulkiam verslui kurtis. Į šias vietovės plūsta vis daugiau lankytojų: Medininkų pilyje per meniesi vidutiniškai apsilanko apie 2000 turistų. Neries regioninio parko direkcijos duomenimis parko teritorijoje per metus apsilanko apie 50 000 turistų kur 12 proc. sudaro užsieniečiai. Aišku skaičiai gal ir nėra įspūdingi, pagrindinis turizmo srautas yra Vilniuje, o mūsų rajono „perliukai" dar tik atrandami.

Puoselėjant šio krašto paveldą bei tradicijas rajone veikia Čekoniškių Verbų ir buities muziejus. Šių apylinkių verbų pynimo tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Šis amatas yra taip pat papildomu pajamų šaltiniu prie šeimos biudžeto. Populiarinant senuosius amatus, Maišiagaloje pasinauduojant ES paramą atnaujinamas Houvaldo dvaras, kur bus įsteigtas amatų centras. Čia planuojama organizuoti amatų muges, edukacinius užsiėmimus.

Skatinant smulku verslą, mūsų savivaldybės pastangomis 2011 m. , vyriausybė paliko galioti kaimo turizmo verslo apmokestinimo formą - verslo liudijimą. Šių paslaugų teikėjai, atsižvelgiant į savo verslo apimtis, gali apsispręsti, kaip deklaruoti savo paslaugas. Pagal pateiktus VMI statistinius duomenis 2013 m. Apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimo veiklai buvo išduota - 23 verslo liudijimų.

4. Vilniaus rajono gyventojų tautinė sudėtis – mišri. Ar tai sukelia problemų?

Vilniaus rajono savivaldybė etniškai margiausias Lietuvos rajonas, čia gyvena įvairių tautybių žmonės: lenkai (apie 62 proc.), lietuviai (apie 22 proc.), rusai ( apie 9 proc.), baltarusiai (apie 4 proc. ), totoriai, karaimai ir kt. Daugiatautiškumas mus išskiria ir tai yra mūsų rajono vertybė. Problemų nematau visų tautybių atstovai draugiškai sugyvena tarpusavy. Pagal galimybes ir poreikius stengiamės visiems sukurti geras sąlygas čia gyventi: esant poreikiui steigiame klases rusų, lenkų mokomąja kalba, taip pat ikimokyklinio ugdymo grupes. Šiemet rugsėjį, pavyzdžiui, baigėme Avižienių darželio statybas, kur įsteigėme 4 grupes - 2 lenkų ir 2 lietuvių kalba.

5. Kiek vietos žmonėms svarbus dvikalbis gatvių pavadinimų rašymas?

Kiekvienam svarbu išlaikyti gimtąją kalbą, skaityti informacinius užrašus, kalbėti valstybinėse įstaigose gimtąja kalba. Nei lenkai, nei rusai, nei kitų tautų atstovai, gyvenantys Vilniaus krašte nėra emigrantais, kurie atvykę diktuoja savo taisykles. Istoriškai susiklostė, Vilniaus krašte tūkstantį metų taikiai sugyveno lietuviai, lenkai, rusai, žydai ir daugelis kitų tautų, kurie tiek Didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais tiek vėliau, turėjo savo maldos namus, bei turėjo teisę kalbėti savo kalba, puoselėti tradicijas. Vilniaus krašto gyventojai – lenkai, rusai, žydai, kurių protėviai kovojo už Lietuvos nepriklausomybę, šiandien nori jausti tą laisvę ir demokratiją, kurios deklaruojamos Nepriklausomos Lietuvos Konstitucijoje.

Esame Europos piliečiais. Lietuva, kaip Europos sąjungos narė, turės priimti Europos Sąjungoje galiojančias normas ir taisykles, liečiančias tautines mažumas ir pagaliau Lietuvoje, kaip ir Čekijoje, Suomijoje ar Lenkijoje, kur pagal galiojančius įstatymus gatvių pavadinimai yra rašomi tautinės mažumos kalba, jei tautinė mažuma sudaro 10% vietos gyventojų, Lenkijoje – esant 20% vietos gyventojų, nekils bereikalingų problemų dėl dvikalbių gatvių, geografinių paženklinimų pavadinimų. Laukiame naujos Tautinių mažumų įstatymo redakcijos ir tikiu, kad jis pagerins dabartinę situaciją.

6. Esama kalbų, kad Jūsų rajone stinga idėjinio postūmio, nes nėra politinės konkurencijos. Valdžioje dauguma esančių politikų – senbuviai ir tik vienos – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – atstovai. Ką apie tai manote?

2011 metais savivaldybių rinkimuose dalyvavo 8 partijos ir sudarė 6 rinkiminius sąrašus. Taigi akivaizdžiai matosi, kad pasirinkimas ir konkurencija nemaža. Verta paminėti, kad 2007 metais rinkimuose startavo Lietuvos lenkų liaudies partija, kuri negavo nei vieno mandato. Lietuvos lenkų rinkimų akcija užsitarnavo gyventojų pasitikėjimą – politika be korupcijos ir aiški darbo kryptis. Šios politinės jėgos palaikymas parodo rinkėjų vertinimą vykdomai politikai. Labai džiugu, kad pateisiname rinkėjų lūkesčius ir mūsų darbai surašyti ne tik popieriuje, bet ir virsta tikrove. Valdžios stabilumas irgi daug lemia, nes vykstant pastoviai rotacijai daug lieka neužbaigtų darbų, pasikeitimų. Stabilumas duoda pozityvių rezultatų.

Stebint kitas savivaldybes, kuriose nuolat vyksta valdžios pokyčiai, matosi daug minusų – nuolat besikeičiantys tikslai, priklausomai nuo to, kas "prie valdžios vairo", bei nebaigti netikslingai panaudoti pinigai dėl kurių nėra kaltų ir pan. Kitas dalykas – rinkėjų pasitikėjimas. Kaip jau minėjau, mūsų rajonas įvairiatautis ir mus palaiko įvairių tautų žmonės ir taip pat mūsų sąrašas susideda iš įvairių tautybių žmonių. Matome, kad užtarnavome rinkėjų pasitikėjimą ir žmonės pasitiki mumis ir tai parodo, kad jau tiek metų esame valdžioje.

Noriu pabrėžti, kad Vilniaus rajono savivaldybė iki 2012 metų buvo vienintele neturinčia skolų, tačiau sugebėjo pritraukti Europos sąjungos investicijas ir sėkmingai įgyvendinti virš 50 projektų. Manau tas faktas irgi daug ką pasako. Kadangi per pastaruosius metus Vyriausybė skiria vis mažiau asignavimų savivaldybės savarankiškoms funkcijoms vykdyti, turėjome imti paskolą, kad ir toliau sėkmingai būtų naudojama ES parama.

Dienraštis "Lietuvos žinios"