Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, kuriems darbas su šeimomis iš socialinės rizikos paribio yra kasdienybė, gali papasakoti ne vieną tokią liūdną istoriją apie skriaudžiamus, žeminamus, paliekamus, pamirštamus ir apleistus vaikus. Apie motinas ir tėvus, kurių natūralius jausmus ir motinystės bei tėvystės instinktus pasiglemžė griaunanti žalingo įpročio banga. Nors dauguma atvejų visų nelaimių priežasčių reikėtų ieškoti alkoholizme, kiekvienas konkretus atvejis, anot Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės Julianos Lipinskos, reikalauja individualaus priėjimo ir kitokio sprendimo.
Globėjų paieška
„Šiandien, jei žinome, kad būsime priversti paimti vaiką iš šeimos, mus apima panika, nes neturime kur jį dėti. Visi vaikų namai daugiausia yra perpildyti, o Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai mūsų vaikų nebepriima. Vaikas turi turėti nustatytą sveikatos ministro patvirtintame sąraše esančios ligos diagnozę, kad galėtume nukreipti jį į šią būtent globos instituciją. Belieka vienintelė vieta - Šeimos ir vaiko krizių centras Kalveliuose, kur turime teisę palikti vaiką tik tris paras. Todėl intensyviai ieškome globėjų, nevyriausybinių institucijų Vilniaus apskrityje, kad vaikas nebūtų išvežtas toli nuo jo šeimyninės aplinkos. Aiškiname, kokia yra situacija, prašome, kad kas nors priimtų vaiką. Turime šeimas, kurios yra baigusios Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo kursus, todėl ir į jas kreipiamės. Jei nėra nei giminių, nei šeimos, kuri galėtų imtis globoti vaiką, tada vežame jį į vaikų globos namus, jei tik randame vietą“, – aiškina J. Lipinska.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, šiuo metu 92 vaikai iš Vilniaus rajono auga valstybinėse ir nevalstybinėse globos institucijose Vilniuje, taip pat Vilniaus, Švenčionių ir Trakų rajonuose. 187 vaikai auga šeimose.
Dažniausiai globoti vaikus iš asocialių šeimų imasi giminaičiai: senelės, seneliai, tetos, dėdės.
Motyvacija keistis: taip ir ne
„Vaiką izoliavus iš šeimos juk skiriama laikina globa. Dirbame su šeima ir žiūrime, koks bus mūsų bendro darbo rezultatas, ar mūsų sprendimas tikrai pagrįstas. Jei tėvai motyvuoti susigrąžinti savo vaiką, vykdo mūsų sąlygas: gydosi nuo ligų, alkoholizmo, lankosi pas psichiatrą, konsultuojasi su psichologu. Stengiasi įveikti visas kliūtis, kurios trukdo jiems būti normaliais tėvais. Jei yra motyvuoti, tai ir savo vaikus aplanko vaikų globos namuose“, – pasakoja Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja. Jei jiems pavyksta ištrūkti iš žalingų įpročių liūno ir atgauti vaikus, ateina padėkoti. Deja, kaip pažymi „Vilniaus krašto savaitraščio“ pašnekovė, motyvuotų tėvų pakeisti šeimyninę situaciją yra labai mažai.
Pagal įstatymus, laikina globa gali būti nustatyta trims mėnesiams vaikams iki trejų metų, vyresniems vaikams – iki 12 mėnesių. Jei tėvai nepasinaudoja savo galimybe susigrąžinti vaikus, nieko nedaro, kad pakeistų savo gyvenimą į gerąją pusę, tuomet Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipiasi į teismą su prašymu apriboti tėvų valdžią. Kartu įvaikinimo tarnyba yra informuojama apie galimybę įvaikinti vaiką. Jei vaiku šeima nesirūpina, jis neįvaikinamas, iki jam sukankant 18 metų jo gyvenimo prieglobsčiu bus vaikų globos namai.
Situacija – kaip elektrokardiograma
Anot mūsų pašnekovės, situacija Vilniaus rajone primena elektrokardiogramą.
„Kai kurioje nors vietovėje mums pavyksta suvaldyti krizines situacijas mažamečius vaikus auginančiose šeimose, kitoje vietoje įtampa staiga pakyla. Nėra taip, kad šioje srityje nuolat būtų ramu. Jei kur nors ugnis prigeso, kitur išsiveržia“, – vaizdingai situaciją Vilniaus rajone apibūdino J. Lipinska.
Po to, kai daugiau nei prieš metus Kėdainių rajone įvyko neregėta tragedija – tėvas įmetė į šulinį du savo mažamečius vaikus, Vilniaus rajono vaiko teisių apsaugos skyrius ir nuolatinės kontrolės inicijavo papildomas išvykas savaitgaliais pas socialinės rizikos šeimas. Anot ponios Julianos, iniciatyva pasiteisino, nes nesitikėta, kad ir savaitgaliais tarnybos gali stebėti.
Pastarieji įvykiai šalyje – keturmečio Matuko nužudymas Kėdainiuose, paslaptinga mirtis septynių mėnesių mergaitės, kuri dėl galvos traumos mirė Šiaulių ligoninėje, sukrėtė visuomenę, tačiau kartu parodė, kad jauniausiųjų saugumo kontrolės sistema gerokai šlubuoja. Institucinės globos pertvarka, kuri kol kas daugiausia likviduoja vaikų globos namus – ilgalaikis procesas, o jau šiandien nuo šeimos izoliuojamam vaikui reikia saugaus stogo virš galvos ir atsakingo rūpesčio.
Skelbiant vis naujus potvarkius, atviras lieka klausimas dėl Šeimos ir vaiko gerovės centro, kuris pagal ankstesnius Vilniaus rajono savivaldybės planus turėjo būti ta vieta, kur prieglobstį galėtų rasti vieniši, palikti vaikai.
Siaubo filmas
Sausio 20 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos atėmė iš girtos (2,38 promilės) motinos dukrelę ir atidavė globoti šeimai. O jau po kelių savaičių panaši situacija įvyko Lavoriškių seniūnijoje. Prieš mėnesį, kovo 7 d., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai ir policija atvyko pas vieną Lavoriškėse gyvenančių šeimų. Seniūnas pranešė, kad 30-metė moteris labai girta ir negali pasirūpinti savo kelių mėnesiu sūneliu. Bendros - policijos, Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir seniūno – akcijos metu girta motina puolė su peiliu J. Lipinską. Nuo smūgio ją išgelbėjo tik mobilaus policijos patrulio pareigūno budrumas. Šiuo metu mažylis gyvena Vaikų ir paauglių socialiniame centre.
„Kai Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai vėl apsilankė Lavoriškėse, motina vėl buvo girta. Kreipsimės į teismą dėl motinystės teisių apribojimo, nes ji nesidomi vaiku, – sako J. Lipinska, kuri dėl savo darbo vos neprarado gyvybės.
Svetima globa
Anot Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyr. specialistės, pastaraisiais metais padaugėjo žmonių, norinčių pasirūpinti tėvų globos netekusiais vaikais.
„Į mus kreipiasi žmonės jau išauginę savo vaikus ir galintys pasirūpinti dar vienu vaiku. Jiems svarbu, kad vaikas nepatektų į globos instituciją. Dirbame su Vilniaus rajono gyventojais – organizuojame mokymus, kad padėtume jiems pasirengti tapti globėjais arba įtėviais“, – pabrėžia J. Lipinska.
Vaiką globojantys asmenys – nepriklausomai nuo to, ar juos sieja giminystės ryšiai su vaiku, ar ne – gauna 304 eurus (152 eurus už globą ir 150 eurų priedą iš valstybės lėšų). Vilniaus rajono savivaldybė, norėdama paskatinti rajono gyventojus globoti paliktus vaikus, kas mėnesį iš savo biudžeto moka globėjams 38 arba 76 eurus (nelygu ar globėją sieja giminystės ryšiai).
Už vaikų globą atsakinga specialistė neslepia: būna ir tokių atvejų, kad globėjai nesusitvarko su globotiniais ir jų atsisako. „Kai vaikai paauga ir močiutės nebegali su jais susišnekėti, kai šie eina į gatves, praleidžia pamokas, kyla problema, kas toliau? Toliau bręsta sunkus sprendimas. Kasmet turime mažiausiai po tris tokius atvejus“, – teigia J. Lipinska.
Visuomeninis budrumas
Po tragiškų įvykių Lietuvoje išaugo ir kaimynų budrumas ir aktyvumas. „Dabar žmonės nebetyli, jei mato, kad kaimynų šeimoje vyksta kas nors blogo: vaikas verkia, girdėti šūksniai... Rašo elektroninius laiškus, anonimiškai skambina prašydami išaiškinti situaciją šeimose, kuriose auga mažamečiai vaikai. Reaguojame į visus tokius signalus. Pagal įstatymus turime visus įgaliojimus pasibelsti į tokius namus, kuriuose gali būti skriaudžiami vaikai, rinkti informaciją apie šeimą“, – aiškina J. Lipinska. Moralinės krizės laikotarpiu, kai materialinės priežastys dažnai ima viršų prieš jų jausmus, kaip reikia tokių nesavanaudiškų žmonių gerumo gestų. Juk kalbama, kad kai Dievas uždaro duris, atidaro langą. Kad tokių nuskriaustiems vaikams atvirų langų būtų pas mus kuo daugiau.
Kadangi vaikų globos, įvaikinimo ir plačiai suprantamo rūpinimosi vaikais tema labai aktuali, dažnai nagrinėsime ją „Vilniaus krašto savaitraštyje”, pateikdami konkrečius pavyzdžius ir informaciją apie atsakingų tarnybų ir kiekvieno iš mūsų veiksmus bei galimybes.
Irena Mikulevič
Vilniaus krašto savaitraštis