„Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – tai galimybė kiekvienam jaunam Lietuvos piliečiui tiesiogiai prisiimti atsakomybę ir įsitraukti į krašto apsaugą, todėl dėsime visas pastangas, kad kuo daugiau šauktinių nuolatinė privalomoji karo tarnyba būtų ne kaip prievolė, o kaip pilietinės atsakomybės išraiška“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Paskelbus 2017 m. metų šaukiamųjų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašus, juose esantiems karo prievolininkams informacija pateikiama sklandžiai, o jaunuoliai jau vyksta tikrintis sveikatos į jiems paskirtus medicinos patikros punktus. Kaip ir ankstesniais metais, karo prievolininkai aktyviai rašo prašymus tarnybą atlikti savo noru.
Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba primena ir rekomenduoja patekusiems į šaukiamųjų sąrašus rašyti prašymus atlikti tarnybą savo noru, nes toks sprendimas naudingas ir finansiškai. Kaupiamosios išmokos pirmumo norą pareiškusiems karo prievolininkams yra 15 procentų didesnės, taip pat atsižvelgiama ir į šių jaunuolių pageidavimus renkantis tarnybos vietą.
Į šaukiamųjų sąrašus nepatekę jaunuoliai nuo 18 iki 38 metų ir toliau gali teikti prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Jie gali pasirinkti norimą tarnybos vietą, tarnybos pradžios datą ir gauti 30 proc. didesnes kaupiamąsias išmokas.
Lyginant su ankstesniųjų metų šaukimais, visuomenė yra labiau susipažinusi su privalomo šaukimo į karo tarnybą atnaujinimu, o šiemet duris atvėrę du nauji regioniniai Karo prievolės ir komplektavimo poskyriai Kėdainiuose ir Varėnoje dar labiau priartina kariuomenę prie visuomenės ir skatina domėtis karjeros galimybėmis Lietuvos kariuomenėje.
Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2016 m. gruodžio mėn. visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai teigiamai vertina privalomosios pradinės karo tarnybos naudą.
Apie 81 proc. apklausos respondentų nurodė, kad privalomoji pradinė karo tarnyba yra naudinga jaunuoliams. 12 proc. apklaustųjų laikosi priešingos nuomonės, o 7 proc. gyventojų nuomonės šiuo klausimu neturi.
Didelė visuomenės dalis – apie 73 proc. apklaustųjų – palaiko artimo žmogaus sprendimą savanoriškai atlikti pradinę karo tarnybą. Artimo žmogaus pasirinkimo atlikti tarnybą nepalaikytų apie 17 proc. apklaustųjų Lietuvos gyventojų. Dar 10 proc. nežino, ar palaikytų tokį sprendimą.
kam.lt
