Lietuvoje net 44 proc. pramonės įmonių susiduria su kvalifikuotų darbininkų stygiumi, todėl verslas pats steigia savo mokymo centrus, rengia specialistus ir tada juos įdarbina. Pasak šalies vadovės, tai rodo, kad Lietuvoje specialistai rengiami neatsižvelgiant į realius darbo rinkos poreikius.
Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje buvo registruota net 172 tūkst. laisvų darbo vietų, šalies ūkiui ir verslui trūksta dažytojų, mūrininkų, statybininkų, suvirintojų, siuvėjų, mechanikų. Lietuvoje investuoti norinčios užsienio įmonės susiduria su elektronikos inžinierių, aviacijos inžinierių, įrenginių ir mašinų operatorių stoka. Kai kurių kvalifikacijų darbininkams siūloma alga yra 6-10 tūkst. litų.
„Jaunimui reikia ne „popierinio" mokslo, o realių įgūdžių ir darbo. Kol ministerijos tarpusavyje stumdosi atsakomybe dėl jaunimo nedarbo, verslas savo iniciatyva imasi apmokyti jaunimą. Būtina imtis esminės specialistų mokymo pertvarkos, kad valstybei reikalingi profesionalūs darbuotojai būtų rengiami bendradarbiaujant su verslu", - sako Prezidentė.
Tinkamas jaunų specialistų parengimas, pasak Prezidentės, yra svarbus ilgalaikiam ir stabiliam šalies ekonomikos vystymuisi. Šalies vadovės teigimu, tai investicija į ekonominę valstybės ateitį.
Pasak šalies vadovės, jaunimo nedarbo problema turi būti sprendžiama kompleksiškai, koordinuotai bendradarbiaujant Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijoms, ir tam išnaudojant europinės paramos galimybes. Prezidentės teigimu, palikti verslo vieno valstybė negali. Būtina pertvarkyti specialistų rengimą taip, kad jis atitiktų darbo rinkos poreikius. Tik taip bus įmanoma efektyviai mažinti jaunimo nedarbą.
Valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Austrijoje, kur specialistai yra rengiami bendradarbiaujant su įmonėmis, o studijos susietos su praktine patirtimi, jaunimo nedarbas yra 3 kartus mažesnis negu Lietuvoje.
