„Pastarųjų dienų tragiški įvykiai parodė, kad privalome būti aktyvūs ir ginti labiausiai pažeidžiamus mūsų visuomenės narius. Neturime likti abejingi kiekvieno vaiko likimui. Dėl to mes esame čia, reikalaudami pratęsti pereinamuoju laikotarpiu iki 2020 m. Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro veiklos licenciją. Prašome pakartotinai atkreipti dėmesį į susiklosčiusią situaciją bei išsamiai išnagrinėti klausimą dėl Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro veiklos licencijavimo“ – , prašo piketuotojai.
Pasak Kalvelių kaimo bendruomenės atstovų, institucinės globos sistemos pertvarka yra būtina, tačiau tai gana ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis daugiau laiko nei penkeri metai.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 metų įsakymu numatytas perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų planas.
Anot piketuotojų, Vilniaus rajonas nuosekliai, atsakingai ir apgalvotai įgyvendina vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos nuostatas. Iki 2016 metų, greta globos šeimoje propagavimo, ieškojo vaikus globojančių šeimų, rengė globėjus, organizavo jų tęstinius apmokymus, vertino globą, įsteigė dvi modernias socialines įstaigas, užtikrinančias nuoseklią ir kokybišką pagalbą vaikui ir jo šeimai: tai yra Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras bei Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras.
Kaip pasakojo piketuotojai, Šeimos ir vaiko krizių centras veiklą Kalvelių seniūnijoje pradėjo 2011 metais. Krizių centro įrengimas Lietuvoje neturi analogų. Šeimos ir vaiko krizių centras pradėtas kurti dar iki institucinės globos pertvarkos, o projektą laimino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Suteikdamas trumpalaikę socialinę globą vaikams, dirbdamas su jų tėvais, Krizių centras prioritetą teikia vaiko grąžinimui į šeimą. Pažymėtina, kad Krizių centro pastato statybos vyko pagal 2007-2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto priemonę „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“, finansuojamą iš ES Struktūrinių fondų ir Vilniaus rajono savivaldybės lėšų ir pagal 5 metų sutartį, t. y. iki 2016 metų pabaigos Krizių centro patalpos negalėjo būti pertvarkytos. Atkreiptinas dėmesys, kad statybos metu Krizių centro patalpos visiškai atitiko galiojančių teisės aktų ir normų reikalavimus
Šiandieną Šeimos ir vaiko krizių centre laikinai yra globojama 13 vaikų. Būtent Vilniaus rajono Šeimos ir vaiko krizių centro veiklos modelis atitinka vaikų, likusių be tėvų globos, interesus. Čia vaikams užtikrinama saugi ir šeimai artima aplinka, kur kiekvienas globotinis gauna individualų dėmesį ir gali augti visaverčiu visuomenės nariu.
Šeimos ir vaiko krizių centras sėkmingai vykdo savo veiklą, užtikrina vaikų teisių apsaugą, iškilusias problemas sprendžia koordinuotai ir kokybiškai. Nuolat siekiama, kad krizinėje situacijoje atsidūrę vaikai galėtų augti saugioje, bendruomeninėje, šeimyninėje aplinkoje, o pagalba jiems būtų suteikiama arčiau jų gyvenamosios vietos, išsaugant ryšius su artimais žmonėmis bei aplinka.
Piketuojantys Kalvelių kaimo bendruomenės atstovams tenka apgailestauti, kad Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras atsidūrė aklavietėje.
- © fot. Marian Paliuškevič © fot. Marian Paliuškevič
- © fot. Marian Paliuškevič © fot. Marian Paliuškevič
- © fot. Marian Paliuškevič © fot. Marian Paliuškevič
- © fot. Marian Paliuškevič © fot. Marian Paliuškevič
- © fot. Marian Paliuškevič © fot. Marian Paliuškevič
- © fot. Marian Paliuškevič © fot. Marian Paliuškevič
- © fot. Marian Paliuškevič © fot. Marian Paliuškevič
- © fot. Marian Paliuškevič © fot. Marian Paliuškevič
- © fot. Marian Paliuškevič © fot. Marian Paliuškevič
http://l24.lt/lt/visuomene/item/171507-piketuotojai#sigProGalleriad432905c89
Komentarai
Kad Skandinavijoje tradicinė šeima jau seniai nebėra vertybė, ir ne tik ne vertybė, bet net ir nelabai pageidautina visuomeninio gyvenimo forma. Be to, Norvegijoje (o ir apskritai Skandinavijoje) - bene daugiausiai vienalyčių santuokų pasaulyje ir vis labiau populiarėja ”belytė” žmogaus suvokimo koncepcija.
Tikriausiai visiems mums teko girdėti apie tai, kad masinis vaikų atiminėjimas iš “normalių” šeimų, o ypač – iš emigrantų, Skandinavijoje toks populiarus būtent dėl ten besikuriančių vienalyčių šeimų, kurios dar neprarado instinkto auginti vaiką.
Tai paaiškina kodėl tiek daug tokio baisaus smurto prieš vaikus.
Juk praktiškai yra nebaudžiamumas. Nes kol suvaikščios visi popieriai – vaikas nebus apsaugotas.
Jeigu anksciau tai atrode kaip pasaka, tai dabar jau taip nebegalvoju.