Temas diktavo gamta

Jelenskių rūmuose surengto vernisažo svečiai – Paberžės seniūnijos seniūno pavaduotojas Voicech Drozd, Glitiškių mokyklos-darželio direktorė Valerija Jaglinska, jaunųjų kūrėjų tėvai, draugai ir bičiuliai – galėjo patys įsitikinti, kaip intensyviai pastarosiomis savaitėmis jie dirbo. Beje, į vernisažą netyčia pateko ir turistų grupė iš Gdansko, kuri tą dieną kaip tik lankėsi buvusiame Jelenskių giminės dvare.

Fantastinės būtybės, paukščiai, dubenėliai su snapeliais ir uodegėlėmis, neįprastos formos vazos, - tai tik nedidelė dalis to, kuo galima buvo grožėtis parodoje.

Anot Margaritos Čekolis, būtent gyvūnai, tikras gyvos gamtos pasaulis buvo pagrindinė šių metų „Vasaros su moliu...“ tema. O kadangi jauni žmonės kasdien susiduria su gamta, myli gyvūnus, lipdymas iš molio, rankdarbiai, panaudojant ir kitas technikas, pavyzdžiui, pynimą iš šiaudų, kvilingą (popieriaus sukimo menas), piešimą – nesudarė jokių sunkumų. Kūrybinės stovyklos dalyviai išeina visą molio dirbinių kūrimo procesą – nuo formavimo, dekoravimo įvairiomis technikomis iki degimo keramikos krosnyje.

„Myliu viską, kas gyva ir svajoju ateityje tapti veterinarijos gydytoju“, - laikydama rankose keraminę pelėdą-taupyklę sakė Loreta Filipovič. Šešiolikmetė Loreta yra sukūrusi šiaudinę skrybėlaitę mylimam kurtsharo veislės šuniui ir daug kitų įdomių dirbinių.

Jos bendraamžė Ingrida Janunaitytė noriai ateina į ponios Margaritos užsiėmimus, kai atostogauja pas močiutę Glitiškėse.

„Mane traukia tai, kas gražu, dailu“, - sako mergina palinkusi prie spalvoto kvislingo technika klijuojamo drugelio. Ingrida yra sukūrusi ne vieną originalų darbą.

Vaikams mažiems ir dideliems

Jaunųjų menininkų amžius labai skirtingas. Ingrida ir Loreta šiuo metu yra vyriausios kūrybinės stovyklos dalyvės. Kartais čia užsuka ir 25 metų Aliona – buvusi ponios Margaritos mokinė, o šiandien – jau savarankiška menininkė. Jauniausiai Sofijai, Margaritos Čekolis anūkei, vos 2,5 metukų. Mažylės piršteliai taip pat mikliai ir entuziastingai lipdo tiek piramidę iš molio, tiek stūminėja paveiksliukus mobiliojo telefono ekrane.

„Šią vasarą į užsiėmimus ateidavo per 20 vaikų. Daug yra vadinamųjų pirmokų, t. y. 7-10 metų vaikų, kurie į stovyklą atėjo pirmą kartą. Kai lyja, ateina daugiau, kai saulėta – truputį mažiau“, - šypsosi žinoma Vilniaus krašto kūrėja Margarita Čekolis. Anot ponios Margaritos, čia vaikai mokosi savarankiškumo, vyresni padeda jaunesniems, jaunesni moko vyresnius kolegas kantrybės.

Projektas „... ir ne tik“ kūrybinis

Mūsų pašnekovė neslepia, kad prieš daugelį metų pradėtas projektas „Vasara su moliu ir ne tik...“ iš tikrųjų yra ne vien kūrybinis, bet ir socialinis projektas.

„Toli gražu ne visi vaikai, su kuriais dirbu, turi namie kompiuterius, žaislų. Deja, šiemet kūrybinei stovyklai organizuoti mums skyrė vos 300 litų, tačiau nepaisant kuklių galimybių, kai kurios mano globotinės čia turi ir taip kur kas daugiau nei gimtuosiuose namuose. Stengiuosi joms užtikrinti šiltą atmosferą, padaryti taip, kad jaustųsi čia svarbios ir įvertintos“, - sako ponia Margarita. Tačiau, kaip sako, neatleidžia savo mokinių nuo elementarių pareigų – laikytis nustatytos tvarkos, disciplinos, rūpintis asmenine higiena - atrodytų, natūralių įgūdžių, tačiau kai kuriems vaikams – svetimų ir nepažįstamų.

Pasak Margaritos Čekolis, po tris valandas trunkančių stovyklos užsiėmimų retas kuris vaikas iš karto eina namo. Dažnas lieka kartu pažaisti tenisą, šaškėmis, baigti rankdarbį.

Ankstesniais metais, kai kūrybinei stovyklai Glitiškių vaikams skiriamas biudžetas būdavo dosnesnis, buvo galimybė vykti į tolesnes ekskursijas. Dabar gi užsiėmimuose dalyvaujantys vaikai ir jaunimas iš Glitiškių išeina pasivaikščioti po apylinkes, susipažįsta su meno ir gimtųjų vietų istorija ir kalba ta kalba, kuria moka ir nori bendrauti. O savo mintis ir jausmus mokosi išreikšti bendra meno kalba.

„Man rūpi, kad vaikai, kurie atėjo į mano užsiėmimus, išmoktų gerbti savo tradicijas, neprarastų tapatybės ir laikytųsi savo šaknų. Netaptų kosmopolitiškais europiečiai, tik – taip, kaip ir gimė, liktų lenkais, rusais, lietuviais... Nepriklausomai nuo tautybės, juk jie tos pačios galaktikos vaikai. Kai kurie jų mažai matė pasaulio, todėl jiems reikia ką nors parodyti, ko nors išmokyti, nes tai tikrai puiki medžiaga ir kapitalas ateičiai“, - reziumuoja mūsų pašnekovė.

Irena Mikulevič

Autorės nuotr.