Šiemet Savkų dirbamuose laukuose stebėtinai gerai užderėjo vasariniai kviečiai. Dailiai atrodo avižos, kurių pasėliai viename lauke siekia 50 hektarų. Įspūdingi aukšti augalai, pilnos varpos džiugina šeimininko akį. Deja, ilga šių metų žiema buvo nepalanki žiemkenčiams. Po storu sniego sluoksniu pasėliai iššuto, žemumose - sudrėko, todėl, anot ūkininko, šių javų derlius šią vasarą bus kur kas kuklesnis nei galėtų būti.
„Neturiu ko parodyti. Gaila net kalbėti. Žieminiai kviečiai, kvietrugiai, kurių turiu net 200 hektarų, šiaip ne taip išaugo, tačiau varpos yra pusiau tuščios. Tačiau kiek bus, tiek bus... Kad tik pavyktų viską nuimti", - pasakoja J. Savko atidžiai stebėdamas darbą laukuose.
Anavilyje gyvenantys Irena ir Juzef Savko bendrame ūkyje dirba 600 ha žemės. Iš deklaruotų plotų 350 ha sudaro javų pasėliai, 240 ha - pievos. Likusi žemė dirvonuoja, tačiau jau ateinantį sėjos sezoną, t. y. dar šį rudenį, po ilgesnio poilsio bus suarta ir apsėta.
Pigu, bet patikima
Iškulti javai beveik iš karto yra parduodami į „Cestos maistas" kiaulių auginimo kombinatą Gaukštonių kaime. Paberžės seniūnijoje žemės ūkio specialiste dirbanti I. Savko sako, kad viso derliaus pirkimo pasiūlymus gauna net trumposiomis žinutėmis į mobilųjį telefoną, tačiau sutuoktiniai Savko jau ne vienus metus yra ištikimi būtent tai netoli įsikūrusiai bendrovei. „Šiemet supirkimo kainos yra mažesnės nei pernai - 400-500 litų už toną. Tačiau neturime pasirinkimo. Parduosime viską iš karto. Javų neeksportuojame, nes tam reikia daug pastangų", - sako ponas Juzef.
ES parama
Daugiau nei 7 tūkst. kv. m užimančiuose buvusio tarybinio ūkio fermos pastatuose Kazimieravo kaime sutuoktiniai Savko augina 3 karves, 10 bulių, arklį ir 10 avių, kurie, kaip juokauja šeimininkas, labiau reikalingi dėl įvairovės nei dėl naudos. Anot ponios Irenos, naminių gyvulių auginimas yra būtinas dėl ES taisyklių. Pagal europietiškas normas, 10 hektarų deklaruotų pievų turi būti mažiausiai 2 karvės. Kitaip ES tiesioginė išmoka iš ūkininko gali būti atimta. Darbštūs ūkininkai ūkyje gautą produkciją sugeba sumaniai panaudoti: pienas naudojamas savo reikmėms, o gyvuliai parduodami į „Utenos mėsos" bendrovę.
Juzef Savko sako tiesiai - be ES paramos daug ūkininkų paprasčiausiai vargtų. „Reikia melstis, kad to, ką mums moka, iš mūsų neatimtų. Ateinančiais metais žada padidinti dotacijas. Kad tik taip būtų", - viliasi J. Savko. Nors mūsų pašnekovas nėra linkęs dejuoti dėl sunkaus ūkininko likimo, neslepia, kad negali sau leisti apdrausti pasėlių nei įsigyti brangios žemės ūkio technikos. Ūkyje reikalingus traktorius ir kitas mašinas dažniausiai perka išsimokėtinai iš patikimų firmų. Visa žemės ūkio technika yra apdrausta.
Naujausias šeimininko iš Anavilio pirkinys - kombainas „Claas", kuriuo per javapjūtės sezoną dirba sutuoktinių Savko žentas Viktoras Kononenko. Kiekvieną rugpjūtį Viktoras meta savo statybininko profesiją ir tampa paklausiu kombainininku. Norėdami suspėti nudirbti lauko darbus ir prižiūrėti gyvulius sutuoktiniai Savko sezono metu kviečiasi į pagalbą vietos gyventojus. Jų ūkyje, be kita ko, dirba Stanislav Koženevski, Juzef ir Vitalij Voinovskiai.
Sąmoningas pasirinkimas
Ūkininkavimas Juzefui Savko - sąmoningas pasirinkimas, kurį priėmė dar ankstyvoje jaunystėje. Po mokslų tuometinėje Vaidotų žemės ūkio mokykloje tapo mechaniku ir nuo 1981 metų dirbo Paberžės tarybiniame ūkyje. Likvidavus jį kartu su žmona pradėjo ūkininkauti savarankiškai.
„Žemė man net kvepia", - sako ūkininkas, kuris neįsivaizduoja kitokios profesijos, išskyrus tą, kuriai skiria visą savo laiką ir energiją. Iš dirbamų plotų, 50 ha priklauso sutuoktiniams Savko, kitą dalį nuomojasi. Didžiausia šeimininko svajonė - padidinti dirbamos žemės plotus. Deja, kaip sako, daugelio pretendentų nuosavybės teisės į žemę tūri tik projektų pavidalą.
„Žmonės neturi nuosavybę patvirtinančių dokumentų. Norėdamas išnuomoti žemę, turi turėti tam leidimą. Tarp žmonių yra tam tikras nepatiklumas, kad gali šios žemės ir vėl netekti. Beje, aš irgi noriu jaustis užtikrintai, nes daug įdedu į tą žemę", - pasakoja ūkininkas. Kaip paaiškino ponia Irena, dėl žemės nuomos su gyventojais sudaromos ilgalaikės sutartys. „Žemė Paberžės apylinkėse yra nederlinga, apleista. Norint joje ką nors išauginti, reikia ją praturtinti - tręšti, naikinti piktžoles", - aiškina I. Savko.
Ponia I. Savko yra kilusi iš Lavoriškių. Į Paberžės seniūniją pateko kaip jauna agronomė po studijų Vaidotų žemės ūkio mokykloje. Čia susipažino su vyru. Jau 26 metus Irena ir Juzef Savko yra darni šeima, joje išaugo trys dukterys - Jolanta, Justina ir Karolina.
Atėjus laikui priimti sprendimą dėl tolesnių gyvenimo planų pradėjo kartu ūkininkauti. I. Savko pritaria vyro entuziazmui dirbti savo ūkyje ir kiek galėdama jam padeda. Tobulindama savo žinias ponia Irena baigė neakivaizdines studijas Kauno Aleksandro Stulginskio universitete.
Tačiau vaikai pasirinko kitą gyvenimo kelią, nesusijusį su žemdirbyste. Jolanta dirba privačioje firmoje, Justina tapo profesionalia virėja, o 13 metų Karolina teikia gražių sportinių vilčių. Kaip bėgikė ne kartą atstovavo Vilniaus rajonui Lietuvoje vykusiose varžybose. Rugsėjį atstovaus Lietuvai lengvosios atletikos varžybose Lenkijoje.
„Profesinis darbas nepalieka daug laiko ūkiui. Padedu seniūnijos gyventojams deklaruoti pasėlius, tvarkyti klausimus dėl pieno kvotų, spręsti įvairius su ūkininkavimu susijusias klausimus", - sako I. Savko.
Anot mūsų pašnekovės, šiuo metu Paberžės seniūnijoje pasėlius deklaruoja apie 300 žmonių. Pagal deklaruotus plotus - apie 4 tūkst. ha - Paberžė yra viena pirmaujančiųjų. Stambiausi ūkininkai čia - Edgaras ir Valerijanas Kuliešos, Marjan Kuzmicki, Vida Lesniak ir Marjan Dorofej.
Irena Mikulevič
Vilniaus krašto savaitraščio inf.