Tarp dažniausių nelaimių – būsto užliejimai
Per vieną dieną užregistruojame mažiausiai vieną vandens užlietą būstą, o per metus tokių būstų su avarinių tarnybų pagalba visoje Lietuvoje galima suskaičiuoti dešimtis tūkstančių. Dažniausiai šios nelaimės nutinka trūkus vandentiekio ar kanalizacijos vamzdžiams, žarnelėms ar jų sujungimo vietoms praradus sandarumą. Vis dėlto, tokios nelaimės gali kilti ir dėl buitinės technikos – pavyzdžiui, skalbimo mašinų ar indaplovių – gedimų.
Sukaupta statistika rodo, kad vidutinė žala, gyventojų patiriama vandeniui užliejus būstą, siekia apie 400 eurų. Tačiau pastebėjus tekantį vandenį ne iš karto (pavyzdžiui, išėjus į darbą, mokslus ar išvykus ilgesniam laikui), jam apgadinus grindis, baldus, lentynose padėtus daiktus, nuostoliai gali smarkiai šoktelėti aukštyn.
Gaisrai ir vagystės retesni, bet nuostoliai didesni
Kiek rečiau pasitaikanti nelaimė Lietuvos gyventojų namuose – vagystės. Kaip rodo nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų žemėlapis, jų per metus užregistruojama daugiau kaip 4 tūkst. Kaip rodo draudikų stebimos tendencijos, nuosavus namus nusikaltėliai renkasi dažniau – į juos lengviau patekti ir yra kur kas mažesnė rizika būti pastebėtiems kaimynų. O nuo vagystės nukentėję gyventojai pasigenda ne tik dingusių daiktų, bet ir turi suskubti keisti sugadintas durų spynas ar išdaužtus langus. Vagystės atveju patiriami nuostoliai vidutiniškai įvertinami 1,2 tūkst. eurų.
Dar didesnius nuostolius gyventojams atneša netikėtai kilę gaisrai. Šildymo sezono metu jų pasitaiko tiek neatidžiai prižiūrint židinius ir dūmtraukius, tiek ir elektros instaliacijai neatlaikius galingų šildytuvų, kurie papildo radiatorių skleidžiamą šilumą. Užfiksuojami ir tokie atvejai, kuomet įsisiautėjusi liepsna gali atnešti ir 150 tūkst. nuostolius.
Tikisi, kad būsto draudimo neprireiks
Nepaisant aukščiau išvardytos statistikos, nemalonių netikėtumų baiminasi ir rūpintis savo namų apsauga nuo jų pasekmių linkęs tik maždaug kas antras savininkas. Iš maždaug 1,3 mln. mūsų šalyje užregistruotų būstų gyventojų turto draudimu apdrausta tik kiek daugiau nei 500 tūkst. iš jų. Draudimo rinkoje stebimos tendencijos rodo, kad Lietuvos gyventojai ne visuomet linkę naudotis klasikinėmis draudimo rūšimis, tarp kurių – pastatų, gyventojų turto draudimas. Išimtis – kai to reikalauja finansines paslaugas, pavyzdžiui, įsigyjant būstą teikiančios institucijos.
Kur kas aktyviau tautiečiai renkasi tas draudimo paslaugas, kuriomis pasinaudoti įžvelgia didesnę tikimybę. Tarp tokių paslaugų – asmens draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, pavyzdžiui, išvykstant slidinėti arba neseniai įsigyto brangaus mobiliojo telefono draudimas. Tačiau net ir renkantis šias paslaugas, pagrindinis sprendimą nulemiantis veiksnys išlieka kaina – dažniau renkamasi siauresnę, bet pigesnę draudimo apsaugą.
Užsienio šalių pavyzdžiai
Vis dėlto, kaip rodo Lietuvos banko sukaupti duomenys, Lietuvos gyventojai būstą pastaraisiais metais draudžia kiek aktyviau nei anksčiau. Nepaisant to, nuo Europos vidurkio dar smarkiai atsiliekame.
Organizacijos „Insurance Europe“ duomenimis, praėjusiais metais Europoje pasirašytų turto draudimo įmokų suma siekė 93 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad vienam gyventojui teko vidutiniškai 155 eurai turto draudimo įmokų. Tuo metu Lietuvos banko draudimo rinkos apžvalgoje teigiama, kad pernai turto draudimo grupės pasirašytų įmokų apimtis augo net 12,5 proc. – iki 89,0 mln. eurų. Vadinasi, vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko tik kiek daugiau nei 30 eurų turto draudimo įmokų.
Minėtas rodiklis 50 eurų vienam gyventojui neviršija ir tokiose šalyse kaip Lenkija, Latvija, Bulgarija ir pan. Didžiausias jis tokiose valstybėse kaip Šveicarija, kur siekia 457 eurus, ir Norvegijoje bei Austrijoje, kur viršija 300 eurų. Kaip rodo kolegų Austrijoje sukaupta patirtis, šios šalies gyventojai turto draudimą, apsaugantį nuo ugnies, gamtos šėlsmo ir kitų grėsmių, renkasi noriai – jis čia tarp populiariausių paslaugų kartu su privalomuoju transporto priemonių ir gyvybės draudimu.
