Rugpjūčio 1 d. duomenimis, 139,4 tūkst. vis dar laikomi oficialiais bedarbiais. Teritoriniai skirtumai fiksuojami jau visus Nepriklausomybės metus, pagal darbo rinkos rodiklius Lietuva yra nevienoda: netolygi ekonominė plėtra regionuose – gamybos ir verslų požiūriu labai skiriasi. Aukščiausio nedarbo teritorijose didelis dėmesys skiriamas vietos nedirbančių gyventojų integracijai – investicijos į naujų darbo vietų kūrimą remiant darbdavius, įdarbinusius vietos nedirbančius gyventojus yra prasmingos, bet per mažos, kad išjudintų pasyvias rinkas vietose. Taigi – koks tipinis registruoto darbo ieškančio žmogaus portretas?

Vyrai darbo rinkoje įsitvirtina sunkiau

Šalies bedarbių struktūroje vyrai sudaro didesnę dalį – 51,5 proc. Gausiausiai darbo ieškančių vyrų registruota Alytaus – 56 proc., Utenos – 54,9 proc., Panevėžio – 53,2 proc. apskrityse. Įsitvirtinti darbo rinkoje vyrams sunkiau Druskininkuose – ieško darbo net 68,4 proc. visų bedarbių, Molėtuose – 62,4 proc., Švenčionyse – 61,9 proc., Birštone – 61,1 proc., Zarasuose, Širvintose ir Ignalinos rajone – po 58,2 proc., Raseiniuose – 58,1 proc., Alytaus rajone – 57 proc., Kupiškio – 55,5 proc., Kaišiadoryse – 55,3 proc., Anykščiuose – 54,9 proc. ir Prienuose – 53,1 proc.

Palankiausia darbo rinka vyrams Vakarų Lietuvoje. Mažiausiai jų lankosi darbo biržoje Telšių – 45,4 proc. Šiaulių – 48,3 proc. apskrityse . Čia beveik visuose šių regionų miestuose vyrų dalis mažesnė nei moterų. Pusiausvyra pasižymi Klaipėdos apskritis, kur vyrų ir moterų darbo ieško beveik vienodai, o pačiame uostamiestyje ir jo rajone vyrų registruojama gerokai mažiau – atitinkamai 48,2 proc. ir 44,4 proc.

Kitose apskrityse vyrams taip pat sudėtingiau susirasti darbą. Netgi regione tarp darbo ieškančių žmonių vyrai sudaro 52,3 proc.

Kaip rodo ir ekonominės krizės laikotarpių patirtis, moterys darbo rinkoje gerokai lankstesnės ir mažiau išrankios. Jos renkasi ir mažiau apmokamus darbus, sutinka dirbti ir ne pagal turimą profesiją, kad turėtų pajamų ir galėtų išgyventi. Vyrų nedarbą galbūt reikėtų sieti su tarp jų labiau pasitaikančiu nelegaliu darbu.

Neturintiems profesinio pasirengimo – tiesiausias kelias link ilgalaikio nedarbo

Visoje šalyje beveik 37 proc. visų registruotų darbo ieškančių žmonių neturi profesinio pasirengimo. Šis aspektas dažniausiai nulemia tokių žmonių galimybes darbo rinkoje – renkamasi dažniausiai tik kvalifikacijos nereikalaujančius darbus, laikinus ar sezoninius, taip pat tokiems žmonėms gresia ilgalaikis nedarbas ar net socialinė atskirtis.

Didesnis nei šalies vidurkis neturinčių profesinio pasirengimo yra Telšių – 46,8 proc., Klaipėdos – 42,1 proc., Šiaulių – 40,2 proc., Marijampolės – 37,1 proc., Tauragės – 39,2 proc. apskrityse.

Profesiniu požiūriu vertinant išsiskiria Alytaus apskritis, kur tik 27,9 proc. registruotu darbo biržoje yra nepasirengusių darbo rinkai, tai yra jokios kvalifikacijos neturi vos ne 10 proc. mažiau nei šalies vidurkis. Mažiau tarp darbo ieškančių be profesinio pasirengimo Panevėžio – 32,9 proc. ir Vilniaus – 34,3 proc. apskrityse.

Nekvalifikuotų mažiausiai Panevėžyje – 20 proc., Alytuje – 23 proc. , Marijampolėje – 27 proc. ir Šiauliuose – 29,4 proc.

Šiuo klausimu prastoka situacija Joniškyje, kur daugiau nei pusė – 53,4 proc. registruotų asmenų neturi jokios profesijos. „Neatsilieka“ Prienai – 52,2 proc., Šakiai – 51,2 proc., Mažeikiai – 50,6 proc. ir Telšiai – 44,7 proc.

Gerokai daugiau nei vidurkis fiksuojamas ir Klaipėdos regione – 42,1 proc. darbo ieškančiųjų neturi jokios kvalifikacijos. Šiame krašte labiausiai „pasižymi“ Šilutė, kur 47,5 proc. bedarbių gali pretenduoti tik į nekvalifikuotas darbo vietas. Neturėjimas profesijos – viena ilgalaikio nedarbo priežasčių.

Ilgalaikiai bedarbiai – probleminė darbo jėga

Kai darbo ieškantis žmogus neįsidarbina metus ir daugiau, o jaunimas iki 29 metų – daugiau nei pusę metų, jis jau traktuojamas kaip ilgalaikis bedarbis, turintis papildomą rėmimo požymį. Kuo skiriasi situacija pagal šį kriterijų visuose miestuose ir rajonuose? Mažiausiai galimybių tapti ilgalaikiais turi Klaipėdos – 17,8 proc., Kauno – 23,7 proc. ir Vilniaus – 24 proc. apskričių nedirbantys žmonės.

Paradoksalu, jog šiuo aspektu geriausia padėtis – Klaipėdoje. Mieste registruota tik 12,2 proc. ir rajone – 14,6 proc. ilgalaikių, nors neturinčių jokios kvalifikacijos asmenų skaičius „perlipęs“ šalies vidurkį. Uostamiestyje nemažai ir terminuotų ir sezoninių darbų, todėl galimybės darbo rinkoje gerokai palankesnės nei kituose šalies miestuose.

Beveik penkis kartus daugiau ilgalaikių nei Klaipėda „turi“ Lazdijai, kur net 56 proc. registruotų nedirbančių žmonių darbo ieško ilgiau nei metus.

Perteklinė darbo jėga susitelkusi tam tikruose miestuose ir rajonuose: šiuo metu sudėtinga integruoti Kelmės – 46,6 proc., Ignalinos – 46,5 proc., Joniškio – 45,9 proc., Zarasų – 44,5 proc., Šakių – 43,6 proc., Mažeikių – 43,5 proc., Kazlų Rūdos – 43,1 proc., Alytaus rajono – 42,9 proc., Radviliškio – 41,8 proc., Tauragės – 40,4 proc. ilgai nedirbančius asmenis.

Ilgalaikis nedarbas rodo, kur kaupiasi probleminė darbo jėga. Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno apskrityse gerokai paprasčiau susirasti darbą nei minėtose rajonuose, kur mažos investicijos į pramonės, statybos ir paslaugų sektorius, mažėjanti žemės ūkio plėtra sukuria perteklinę darbo jėgą ir didina nedarbą.

Kas trečias darbo ieškantis didmiesčio gyventojas – su aukštuoju išsilavinimu

Bedarbių struktūroje darbo ieškantys žmonės su aukštuoju išsilavinimu šalyje sudaro beveik ketvirtadalį visų bedarbių – 23,3 proc. Mažiausiai tokių žmonių registruota Telšių – 17,3 proc., Tauragės – 17,8 proc. ir Šiaulių – 18,2 proc. apskrityse. Daugiausiai – Vilniaus – 29 proc., Kauno – 31,6 proc. apskrityse.

Pirmauja didmiesčiai, kur apie trečdalis ieškančiųjų darbo yra įgiję universitetinį aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą: Vilniuje – 38,4 proc., Klaipėdoje – 33,3 proc., Kaune – 31,6 proc., Šiauliuose – 30,8 proc. ir Panevėžyje – 30,7 proc. Be abejo, pirmiausia tai sietina su mokymo įstaigų koncentracija šiuose miestuose, taip pat čia veikia daug įvairių valstybinių įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, kuriose daugiausiai dirba žmonės su aukštuoju išsilavinimu.

Dominuoja vyresnio amžiaus žmonės

Daugėja vyresnio amžiaus žmonių, ir gyventojų senėjimas – opi problema. Daugeliui vyresnių žmonių sunku prisitaikyti prie naujų rinkos ekonomikos poreikių, jų kvalifikacija neatitinka šiandienos reikalavimų. Visuomenėje dar vyrauja nuomonė – jei tau per 50 metų, viltis rasti darbą mažėja. Šis veiksnys yra svarbus, bet tikrai nėra lemiantis. Vyresni darbuotojai dažniausiai patys nenori keisti profesijos ar persikvalifikuoti. Jei prieš krizę (2007 m.) tarp bedarbių tik beveik kas ketvirtas buvo vyresnis nei 50 metu, tai šių metų birželio pradžioje tarp registruotų bedarbių vos ne kas antras – 40,2 proc. yra vyresnis kaip 50 metų.

Šalies vidurkį pagal amžiaus kriterijų lenkia Šiaulių – 42,4 proc., Telšių – 43,9 proc., ir Utenos – 43,4 proc. apskritys. Nedirbančių vyresnio amžiaus žmonių didžioji dalis tarp bedarbių fiksuojama Visagine – 53,2 proc., Skuode – 51,9 proc., Joniškyje – 48,3 proc., Prienuose – 45,2 proc., Telšiuose – 45 proc., Ignalinoje – 44,4 proc., Anykščiuose ir Širvintose – po 44,3 proc., Šiaulių rajone – 44,1 proc., Alytaus rajone – 43,7 proc. Klaipėdos rajone – 43,3 proc. ir Varėnoje – 42,4 proc.

Vyresnio darbingo amžiaus žmonių – mažiausiai ieško darbo Vilniuje – 35,6 proc., Kaune – 36,6 proc. ir Alytuje – 37,1 proc., Šalčininkuose – 37,4 proc. ir Radviliškyje – 38,5 proc.

Daugiausia jaunimo – didmiesčiuose

Darbo ieškantis jaunimas šalyje sudaro 16,1 proc. visų registruotų bedarbių.

Mažiausiai jaunimo registruota Utenos – 15 proc., Panevėžio ir Kauno – po 15,1 proc., Šiaulių – 15,5 proc., Alytaus ir Telšių – 15,6 proc. apskrityse. Šalies vidurkį viršija Tauragės – 18,4 proc., Klaipėdos – 17,5 proc., Vilniaus – 16,8 proc. ir Marijampolės – 16,6 proc. apskritys.

Didmiesčiuose, kur koncentruojasi įvairios mokymo įstaigos, taip pat darbo ieškančio jaunimo yra daugiau: Vilniuje – 18,9 proc., Kaune – 17,7 proc., Šiauliuose – 17,6 proc. ir Klaipėdoje – 17,5 proc.

Didesniu registruoto jaunimo skaičiumi išsiskiria Šilutė – net 19 proc. visų bedarbių sudaro nedirbantys ir nesimokantys jaunuoliai, Marijampolėje – 18,9 proc., Utenoje ir Plungėje – po 18,7 proc. Šiuose miestuose jaunimo dalis bedarbių struktūroje sudaro beveik penktadalį.

Niekur nedirbę – rezervas darbo rinkoje

Niekur nedirbusių šalyje yra 17 proc. tarp visų bedarbių. Pagal šį kriterijų pirmauja Alytaus – 33,8 proc. ir Tauragės – 28,9 proc. apskritys.

Daugiausiai niekada nedirbusių Lazdijuose – 43,2 proc., Alytuje – 41,6 proc. ir Jurbarke – 35,1 proc. Kadangi jaunimo registruota dvigubai mažiau, vadinasi, neaktyvių darbo rinkoje yra įvairaus amžiaus žmonių.

Nors Kauno apskrityje mažesnis nei šalies vidurkis registruotų ir niekur nedirbusių asmenų skaičius – 16,5 proc., tačiau daugiau nei trečdalį tarp darbo ieškančių žmonių – 35,4 proc. sudaro Raseiniuose, Birštone – 30,6 proc. registruoti, niekada nedirbę asmenys.

Aktyviausiais regionais galima įvardinti pagal niekur nedirbusių rodiklį – Panevėžio ir Klaipėdos apskritis, kur atitinkamai nedirbusių yra 10,2 proc. ir 13,7 proc.

Itin mažai, palyginti su bendra situacija, neturinčių darbo patirties, fiksuojama Šiauliuose – 6,4 proc., Klaipėdoje – 6,6 proc., o Panevėžyje – 7 proc. Sostinė viršija šalies vidurkį – tarp registruotų darbo biržoje net 18 proc. yra niekur nedirbę. Kaune – 13,4 proc.

Bedarbio portretas arba tipinio darbo ieškančio asmens bendra charakteristika

Birželio 1 d. duomenimis, Lietuvos darbo biržos duomenų registre buvo 136,7 tūkst. darbo ieškančių žmonių.

Šalyje įregistruota 40,2 tūkst. ilgalaikių bedarbių – 29,4 proc. visų darbo ieškančių žmonių. Ilgai nedirbančių asmenų skaičius yra 7,1 tūkst. mažesnis nei prieš metus. Jau keletą metų ilgą laiką nedirbusių moterų yra daugiau – 31,3 proc. nei vyrų – 27,6 proc. Vidutinė nedirbančio žmogaus nedarbo trukmė šių metų pirmą jį ketvirtį buvo 8 mėn.

Šalyje beveik dvigubai daugiau – 12,8 proc. moterų nei vyrų su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu ieško darbo. Tačiau vyrų gretose daugiau nekvalifikuotų – iš 70 tūkst. registruotų darbo biržoje 37,1 proc. neturi profesinio pasirengimo. Tarp moterų be kvalifikacijos yra 35,7 proc.

Niekur nedirbusių moterų irgi fiksuojama daugiau – 18,7 proc., kai tarp vyrų tokių yra 16 proc.

Vasaros pradžioje buvo registruota 54,9 tūkst. bedarbių, gyvenančių kaime. Jie sudaro 40,2 proc. visų bedarbių. Lietuvoje kaimo gyventojai sudaro apie trečdalį (32,7 proc.) šalies gyventojų. Vadinasi, tarp registruotų bedarbių kaimo gyventojų yra daugiau.

Beveik kas trečias (55 tūkst.) šalyje registruotas darbo ieškantis žmogus – vyresnis kaip 50 metų, iš jų – 55 metų amžiaus ir vyresnių registruota 32,5 tūkst. Mažėjant bendram nedirbančiųjų skaičiui, mažėja ir vyresnio amžiaus bedarbių skaičius. Tačiau tarp visų bedarbių jų dalis didėja: šių metų birželio 1 d. jie sudarė 23,8 proc. visų bedarbių, prieš mėnesį – 23 proc., prieš metus - 21,7 proc.

Nedirbančio jaunimo skaičius visoje šalyje nuosekliai mažėja. Šiuo metu nedirbančio ir nesimokančio jaunimas nuo 16 iki 29 metų sudaro 16,1 proc. Merginų yra šiek tiek mažiau – 15,9 proc. nei vyrų.

Bedarbis Europos Sąjungoje

Europos Sąjungos gyventojai, kurie šiuo metu nedalyvauja darbo rinkoje, yra labai skirtingų profilių, bet tendencija yra tokia: vidutinio amžiaus vyrai ir moterys, kurie neteko darbo, jaunuoliai, kurie nei dirba nei mokosi, žmonės, kurie darbo ieško ilgą laiką, kaimo vietovių gyventojai, anksti į pensiją išėję asmenys ir namuose vaikus prižiūrinčios mamos.

Pavyzdžiui, Latvijoje 55 proc. visų nedirbančių asmenų sudarė vyrai. Apie 43 proc. nedirbančiųjų nedirbo ilgiau kaip vienerius metus. Nors nedarbas apima visas amžių grupes, apie trečdalis nedirbančiųjų– penkiasdešimtmečiai. Dauguma užsiregistravusių nedirbančiųjų turi profesinį ar vidurinį išsilavinimą.

Eurostato duomenimis, dalyvavimo ES darbo rinkoje atotrūkis tarp ES piliečių ir migrantų dar labiau padidėjo 2015 metais.

Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyrius