Kaip pirmasis iš visų Lietuvos europarlamentarų kalbėjo Valdemar Tomaševski, kuris pasisakė Europos konservatorių ir reformistų grupės EKR, vienos didžiausių Europos Parlamento frakcijų, vardu.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas pabrėžė, kad Lietuvos pirmininkavimo kryptys turėtų būti ekonominio augimo Europos, lygių galimybių Europos, vertybių Europos ir Europos solidarumo kūrimas.
V. Tomaševski akcentavo būtinumą imtis veiksmų siekiant pašalinti didžiules disproporcijas tarp tiesioginių išmokų, mokamų senųjų ir naujųjų ES narių ūkininkams, dydžio.
Valdemar Tomaševski |
- Lietuvos pirmininkavimas prasideda sunkiu Europos Sąjungai metu. Sąjunga išgyvena gilią ekonominę krizę, didelį nedarbą bei vertybių krizę. Štai keletas reikalų, į kuriuos norėčiau atkreipti dėmesį. Lygių galimybių Europa – tai vienas iš pagrindinių Sąjungos šūkių. Bet ar šiandien mes galime kalbėti apie lygias galimybes, kai naujų Sąjungos šalių ūkininkai gauna žymiai mažesnes išmokas, nei jų kolegos iš Vakarų Europos. Ilgametis pereinamasis laikotarpis jau praeityje, o naujojoje biudžetinėje perspektyvoje ir toliau išlieka nesąžiningos išmokos žemės ūkiui. Tad apie kokias lygias galimybes mes kalbame? Tikiuosi, kad Jus, ponia Prezidente, atkreipsite ypatingą dėmesį į tai, kad Orvelo posakis „lygūs ir lygesni", nebūtų taikomas - per Lietuvos pirmininkavimą pradedantį renginį – inauguracijos metu kalbėjo EP narys Valdemar Tomaševski.
Savo kalboje jis taip pat pabrėžė grėsmes, susijusias su netoli sienos su Lietuva, Baltarusijos Astravo mieste, statoma atomine elektrine.
- Europos solidarumas. Jo ypač reikia kalbant apie energetinį saugumą. Bet ar galima kalbėti apie Europos solidarumą, kai viena iš valstybių narių stato Nord Stream vamzdyną, nepaisant Vidurio ir Rytų Europos šalių protestų. Akivaizdu, kad Sąjungos balsas turi būti vieningas, nes tik tokiu būdu galėsime užtikrinti valstybių narių energetinį saugumą. Yra dar vienas svarbus, susijęs su energetika klausimas. Turiu omenyje atominės elektrinės statybą Baltarusijoje – tiesioginėje Sąjungos kaimynystėje, 40 kilometrų nuo Lietuvos sostinės. Fukušimos pavyzdys turėtų priversti mus susimąstyti. Tikiuosi, kad bus užkirstas kelias šios netinkamos investicijos Sąjungos gyventojams keliamam pavojui – sakė V. Tomaševski. Šią jo kalbos dalį lydėjo plojimai.
LLRA pirmininkas sakė tikįs, kad pagarbos autochtoninių tautinių mažumų teisėms srityje Lietuva paseks Danijos ir Suomijos pavyzdžiu.
- „Susivieniję įvairovėje" – tai Sąjungos devizas. Europos Sąjunga skatina kultūros ir kalbų įvairovę. Deja, netgi šiandien XXI amžiuje Sąjungoje yra šalys, kurios nesilaiko šios taisyklės ir negerbia autochtoninių mažumų teisių. Danija arba Suomija gali būti geras pavyzdys, sprendžiant šiuos klausimus. Tikiuosi, kad ponia Prezidentė įgyvendins šias normas – pabrėžė EP narys.
V. Tomaševski sakė tikintis, kad įveikti krizę Europai gali padėti vadovavimasis krikščioniškomis vertybėmis.
- Europa, norėdama išbristi iš vertybių krizės, turėtų grįžti prie ištakų. Turėtų grįžti prie steigiamųjų minčių ir idėjų, apie kurias tiek daug kalbėjo Robertas Šumanas, Europa turėtų kurti savo tapatybę, remdamasi universaliomis krikščioniškomis vertybėmis. Taip kaip ir mano kolegos iš EKR frakcijos, esu įsitikinęs, kad Europa privalo išlikti „Tėvynių Europa". Tai leis mums išsaugoti savo tapatybę ir kultūrinę įvairovę. Ekonominio augimo Europa, lygių galimybių Europa, Vertybių Europa, Europos solidarumas – tai idėjos, kurios turėtų nulemti Lietuvos pirmininkavimo kryptis – kalbą, sakytą Europos konservatorių ir reformistų grupės vardu, baigė Valdemar Tomaševski.
Europarlamentaras savo kalboje iškėlė aktualius ir svarbius klausimus, todėl ja buvo susidomėta, o kai kurie teiginiai buvo cituojami kitų kalbėtojų. Verta paminėti, kad LLRA lyderis ne tik išsikovojo tvirtą poziciją Europos Parlamente, kurios dėka jis galėjo kalbėti visos EKR frakcijos vardu ir savo pasisakymui turėjo daugiausia laiko iš visų Lietuvos europarlamentarų, bet ir pristatė teigiamai išsiskiriančią kalbą, kuri gali būti viena dalykiškiausių šiose debatose.
Klausimai, susiję su dabartine lenkų tautinės mažumos Lietuvoje situacija bei jų problemomis, taip pat buvo paminėti ir kitų Europos Parlamento narių pasisakymuose.
EKR frakcijos narys Mirosław Piotrowski stipriai akcentavo vyraujančią Lietuvoje gyvenančių lenkų diskriminaciją, kurie nuo amžių yra vietiniai šios šalies gyventojai.
- Su lenkais su ypatingu nenoru elgėsi eilė Lietuvos vyriausybių, - sakė Piotrowski. - Iš jų atimamos Europos Sąjungoje garantuojamos teisės, pvz. atimama teisė vartoti gimtąją kalbą valdžios institucijose, neleidžiama rašyti asmenvardžių dokumentuose orginaliais rašmenimis, draudžiamas rašyti gatvių pavadinimų lenkiškai, uždaromos lenkų mokyklos.
Csaba Sándor Tabajdi |
Europarlamentaras taip pat priminė apie pasikartojančius chuliganizmo išpuolius ir lenkiškų antkapių kapinėse išniekinimą. Ypač dažnai šie žiaurūs chuliganiški poelgiai vykdomi Vilniaus Rasų kapinėse, kur palaidota daug garsių vilniečių ir Vilniaus krašto gyventojų. Čia taip pat ilsisi maršalo Juzefo Pilsudskio širdis bendrame kape su motina, ir šis kapas yra ypatinga vieta visiems lenkams, tapo jų nacionaliniu mauzoliejumi. Kapinių išniekinimas ir mirusių poilsio trukdymas tai radikali neapykantos apraiška, kuri yra vyraujančios įtarumo atmosferos ir lenkų tautinės mažumos persekiojimo pasekmė.
M. Piotrowski paragino Lietuvą iš pradžių imtis nors simbolinių veiksmų, kurie parodytų norą grįžti prie Europos standartų ir kurie patvirtintų Lietuvos veiksmų ES Taryboje autentiškumą.
Vengrų europarlamentaras Csaba Sándor Tabajdi iš Pažangiojo socialistų ir demokratų aljanso grupės pabrėžė lenkų tautinės mažumos Lietuvoje ir jos dalyvavimo koalicinėje vyriausybėje svarbą ir kreipėsi į prezidentę D. Grybauskaitę, išreiškdamas viltį, kad greitu metu pavyks išspręsti tautinių mažumų problemas.
LLRA Spaudos biuras ir www.L24.lt inf.