„Vaikų saugumas kelyje yra prioritetinis siekis, todėl alkoblokus – Lietuvoje dar tik pradedamą taikyti pažangią priemonę – pirmiausia diegiame mokykliniuose autobusuose. Svarbu, kad ši įranga iki nulio sumažina tikimybę, jog transporto priemonę vairuos neblaivus vairuotojas. Jei šis bandomasis projektas pasiteisins, ateityje alkoblokai bus įdiegti ir kitų rajonų mokykliniuose autobusuose“, – sako susisiekimo ministras R. Sinkevičius.
Įdiegti alkoblokus mokykliniuose autobusuose nusprendė Valstybinė eismo saugumo komisija.
Alkoblokai veikia kaip alkotesteriai, galintys blokuoti transporto priemonės variklio užvedimą. Jų veikimas paprastas ir netrukdo vairuotojui atlikti savo įprastinio darbo. Prieš užvesdamas variklį, vairuotojas turi pasitikrinti blaivumą transporto priemonėje sumontuotu alkotesteriu. Vairuotojo iškvėptame ore aptikus alkoholio, prietaisas neleidžia jam užvesti transporto priemonės variklio – pasukus užvedimo raktą, variklis neužsiveda. Jei alkoholio neaptinkama, pasukus uždegimo raktą variklis paleidžiamas įprastai, ir pradedama kelionė.
Diegiant alkoblokus vadovaujamasi pažangia Europos Sąjungos valstybių, ypač Skandinavijos šalių, patirtimi ir jų eismo saugos srityje pasiektais rezultatais. Pavyzdžiui, Suomijos vyriausybė neperka biudžeto lėšomis finansuojamų vaikus vežančių transporto priemonių ar paslaugų, pavyzdžiui, mokyklinių autobusų, jei šiose transporto priemonėse neįrengti alkoblokai. Prancūzijoje nauji vaikams vežti skirti autobusai privalo turėti įrengtus alkoblokus, o nuo 2015 m. šis reikalavimas taikomas jau visiems autobusams. Norvegijos parlamentas įpareigojo šalies vyriausybę parengti teisės aktus dėl privalomo alkoblokų naudojimo mokykliniuose autobusuose. Švedijoje alkoblokai įrengti 80 tūkst. komercinio transporto priemonių. Estijos kelių administracija nuo 2014 m. skatina alkoblokų naudojimą, tai numatydama viešųjų pirkimų procese.
sumin.lt
