Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą gegužę lėmė blogesnės visų jo sudedamųjų dalių prognozės, o didžiausios įtakos turėjo pablogėjęs tikimybės bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių vertinimas, pranešė Statistikos departamentas.
Gegužės mėnesį 9 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 44 proc. - kad pablogėjo, 47 proc. - kad nepasikeitė (balandį - atitinkamai 11, 41 ir 48 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 16 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji pagerės, 20 proc. manė, kad pablogės, 57 proc. gyventojų prognozavo, kad jų namų ūkio finansinė padėtis artimiausiais metais nesikeis (prieš mėnesį - atitinkamai 18, 16 ir 60 proc.).
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 16 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėnesių ji pagerėjo, 51 - kad pablogėjo, 32 proc. - kad nepasikeitė (balandžio mėnesį - atitinkamai 18, 44 ir 37 proc.). Žvelgdami į ateitį, 22 proc. gyventojų prognozavo, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, 28 proc. teigė, kad pablogės, 47 proc. - kad padėtis išliks tokia pati (balandį - atitinkamai 23, 23 ir 49 proc.).
Gegužės mėnesį 31 proc. gyventojų prognozavo, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėnesių augs, 22 proc. - kad mažės (balandžio mėnesį - atitinkamai 34 ir 28 proc.).
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių tikėjosi 30 proc. gyventojų, o 31 proc. gyventojų teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (balandžio mėnesį - atitinkamai 34 ir 28 proc.).
Vartotojų pasitikėjimorodiklis mieste ir kaime gegužės mėnesį skyrėsi 5 procentiniais punktais: mieste jis sudarė minus 10, kaime - minus 15. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimorodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais, o kaime - 4 procentiniais punktais.