Pasak Seimo nario, kitataučiam mokiniui neįmanoma per dvejus metus gerai išmokti lietuvių kalbos, ypač turint omenyje tai, kad per 10 pastarųjų metų Lietuvos lenkų mokyklų mokiniai turėjo žymiai mažiau lietuvių kalbos pamokų nei jų bendraamžiai lietuviškose mokyklose.
L24.lt primena, kad birželio 18 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs opozicijos parlamentarų skundą dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams, paskelbė, kad Švietimo ir mokslo ministro įsakymas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam visų asmenų lygybės principui. Šis LVAT sprendimas neskundžiamas.
Seimo opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai į LVAT kreipėsi vasario pabaigoje.
Teismui buvo apskųstas švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsakymas, kuriuo tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje buvo sumažintas nuo 500 iki 400. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymu taip pat buvo padidintas pasirenkamų autorių skaičius.
Pareiškėjai tvirtino, kad priimdamas ginčijamą įsakymą švietimo ir mokslo ministras pagal galiojančias Švietimo įstatymo nuostatas turėjo laikytis brandos egzamino derinimo, rengimo ir tvirtinimo programos. Pasak jų, lietuvių kalbos brandos egzamino pakeitimai turėjo būti svarstomi Bendrojo ugdymo taryboje, Valstybinių egzaminų komitete, tačiau D. Pavalkis nė su viena iš šių institucijų savo veiksmų nederino.
Pareiškėjai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šis egzaminas kartu yra ir stojamasis į aukštąsias mokyklas, prieš dvejus metus paskelbtose priėmimo sąlygose jam yra suteikta tam tikra reikšmė visoje bendrojo priėmimo sistemoje. Esą netikėtas egzamino palengvinimas akivaizdžiai mažina pasitikėjimą juo bei pažeidžia aukštųjų mokyklų lūkesčius.
Seimo nariai priminė, kad Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas reiškia, kad asmens lygybės principo turi būti laikomasi leidžiant įstatymus ir juos taikant, bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Dėl to lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos pakeitimai įtvirtina nuostatą, kad tautinių mažumų kalba besimokantys mokiniai, palyginus su lietuvių kalba besimokančiais mokiniais, traktuojami skirtingai.
Švietimo ir mokslo ministerija šiuos argumentus atmetė.
Teismas skundą pradėjo nagrinėti abiturientams jau laikius šį egzaminą birželio pradžioje.
Pasak J. Kvetkovskij, tenka apgailestauti dėl tokio LVAT sprendimo: „Manau, kad teismas buvo šališkas ir priėmė politinių partijų padiktuotą politinį sprendimą.“
