Susitikime su šalies savivaldybių merais šalies vadovė pakvietė rajonų šeimininkus aktyviai dalyvauti nacionalinėje kampanijoje „Už saugią Lietuvą“ ir paragino skirti daugiau dėmesio jautrių socialinių problemų sprendimui. Kampaniją inicijavo šalies Prezidentė. Jos tikslas – mažinti smurtą, žalingas priklausomybes, savižudybes, skatinti įsivaikinimą.
„Šalyje susikaupė per daug socialinių problemų. Jų sprendimas turėtų tapti prioritetiniu uždaviniu visai šaliai, o visų pirmą – savivaldybės valdžiai. Vietos valdžia yra arčiausiai žmonių, geriausiai mato ir jaučia gyventojų poreikius, todėl didžiausia atsakomybės našta už Lietuvos ateitį gula ant jos pečių“, – sakė D. Grybauskaitė.
Statistiniai duomenys baugina. Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 10 tūkst. socialinės rizikos šeimų, daugiau nei 2 tūkst. našlaičių laukia įvaikinimo, o smurtą ir patyčias patiria kas trečia moteris ir kas trečias vaikas. Lietuva pirmauja tarp Europos šalių pagal savižudybių skaičių – kasmet nusižudo apie 900 žmonių.
Anot Prezidentūros rūmuose vykusio pasitarimo dalyvių, šie duomenys verčia susimąstyti ir imtis veiksmų, nes saugios šalies nepavyks sukurti tol, kol piliečiai nebus socialiai saugūs.
Kaip informavo Č. Olševski, pasitarimo metu daug dėmesio buvo skirta alkoholio vartojimo ribojimui, o ypač – masinių renginių metu. „Be apsimestinio kuklumo galime pasigirti, kad Vilniaus rajono savivaldybė dar 2015 m. birželį priėmė sprendimą uždrausti alkoholinių gėrimų pardavimą ir vartojimą masinių renginių metu, turėdama galvoje jaunimą, kad tokiu būdu nebūtų demonstruojamas ir propaguojamas viešas alkoholio vartojimas.
Vicemeras taip pat neslėpė džiugesio, kad Vilniaus rajonas aktyviai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, siekdamas užtikrinti normalų gyvenimą našlaičiams, vaikams iš socialinės rizikos šeimų, neįgaliesiems ir pensininkams. Rajono valdžia pasirašė tokias sutartis su nevyriausybinėmis organizacijomis: „Gelbėkit vaikus“, „Vaikų ir paauglių socialinis centras“, „VLGN Atsigręžk į vaikus“, „SOS Vaikų kaimas“ ir kt.
Savivaldybei bendradarbiaujant su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“, sunkiai besiverčiančioms šeimoms buvo išdalytos 287 t maisto produktų. Reabilitacijos paslaugoms neįgaliesiems pernai iš rajono biudžeto skirti 142 092 eurai. Šia parama pasinaudojo 296 neįgalūs rajono gyventojai ir jų šeimų nariai.
„Nepaisant to, kad mūsų rajonas yra didžiausias ir jame gyvena daugiau nei 100 tūkst. gyventojų, nedarbo lygis yra neaukštas ir neviršija šalies vidurkio. Nedarbo lygis pas mus siekia 10,1 proc., o Ignalinos rajone jis sudaro 17,6 proc., Akmenės – 15,2 proc., Lazdijų – 16,1 proc., Zarasų – 15,6 proc.“, – vardijo duomenis vicemeras. Kartu paneigė Lietuvos žiniasklaidos skleidžiamą mitą, neva dauguma mūsų rajono gyventojų gyvena tik iš socialinių pašalpų. Statistiniai duomenys tai paneigia. Vilniaus rajone tik 7,3 proc. gyventojų gauna socialines pašalpas, o, pavyzdžiui, Lazdijų – 13,9 proc., Kelmės – 13,4 proc., Alytaus – 12,2 proc., Anykščių – 12,1 proc.. Geri ir kiti rodikliai. Iškalbingas kad ir toks pavyzdys, jog sostinėje net 5,3 proc. vaikų nelanko mokyklos, o Vilniaus rajone – vos 1,5 proc.
Apibendrindamas vicemeras pabrėžė, kad Vilniaus rajonas, nepaisant sostinės kaimynystės, kuri dalį savo bėdų ir problemų permeta ant jo pečių, gali pasigirti gerais rezultatais visose gyvenimo srityse, ir tai yra pagrindas pelnytai didžiuotis.
Zygmunt Ždanovič
Vilniaus krašto savaitraštis
