Aukštų svečių vizitą lydėjo susitikimai su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite, ministrais, Seimo nariais, Europos namų atidarymas sostinės Gedimino prospekte. Šie įvykiai neliko nepastebėti Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovų, kurie reikalauja iš Lietuvos laikytis pagrindinių kiekvieno piliečio teisių, nori, kad jų balsas būtų išgirstas ir Europos forume.

Susitikimas su LLRA vadovybe

Europos konservatorių ir reformuotojų (EKR) frakcijos pirmininkas Martin Callanan ir generalinis sekretorius Frank Barrett, ketvirtadienį, gegužės 30 d., po susitikimo Prezidentūroje nuvyko į susitikimą su Lietuvos delegacijos EKR frakcijoje pirmininku, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderiu, europarlamentaru Valdemaru Tomaševskiu ir LLRA vadovybe.

Susitikimas vyko EKR frakcijos biure Vilniuje. EKR - vienintelė frakcija Europos Parlamente turinti savo atstovybę Lietuvoje. „Džiaugiamės, kad tokiame įtemptame oficialaus vizito grafike radote laiko susitikti su LLRA atstovais. Esame labai patenkinti efektyviu mūsų partijos bendradarbiavimu su EKR frakcija", - pasveikino svečius europarlamentaras V. Tomaševski.

Susitikime taip pat dalyvavo: LLRA frakcijos Seime pirmininkė Rita Tamašunienė, LLRA pirmininko pavaduotojas, Šalčininkų rajono meras Zdislav Palevič, LLRA pirmininko pavaduotojas, Seimo narys Zbignev Jedzinski.

LLRA atstovai su EP atstovais aptarė aktualius klausimus. Be kita ko, kalbėta apie artėjančius rinkimus į Europos Parlamentą. Buvo išreikštas apgailestavimas, kad kai kurios didelės partijos dirbtinai stengiasi pakelti rinkimų slenkstį ir sumažinti mažesnių partijų galimybes šiuose rinkimuose.

M.Callanan išreiškė pasitenkinimą dėl puikaus bendradarbiavimo su LLRA  ir viltį, kad po rinkimų kitąmet EKR į savo gretas priims didesnę LLRA delegaciją Europos Parlamente.

Ignoruotas klausimas

Ketvirtadienį, gegužės 30 d., EP delegacijai lankantis Prezidentūroje EKR frakcijos pirmininkas M. Callanan kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę ir Vyriausybės narius su klausimu, kada bus išspręstos tautinių mažumų problemos. Deja, atsakymo į šį klausimą negavo. Klausimas buvo paprasčiausiai ignoruotas.

Tačiau M. Callanan nenuleido rankų ir kitą dieną, gegužės 31-ąją, grįžo prie klausimo dėl Lietuvos tautinių mažumų teisių per susitikimą LR Seime, kur Europos Parlamento pirmininkas Martin Schulz ir EP delegacija susitiko su Lietuvos parlamentarais. Savo poziciją šiuo klausimu išreiškė ir kitų EP frakcijų vadovai.

Lietuvos tautinių mažumų problemas pristatė LLRA atstovaujantis LR Seimo pirmininkas Jaroslav Narkevič. „Europos Sąjungai priklausančioje valstybėje tautinė tapatybė turi būti deramai saugoma – taip pat ir teisiškai. Turi būti sudaryta teisinė bazė, kuri leis saugoti ne tik vertybes, bet ir jas puoselėti. Keistai atrodo situacija, kai vienoje ES šalių narių žmonės yra baudžiami už tai, kad ant savo namo pakabino dvikalbes lenteles arba bando vartoti gimtąja kalba greta valstybinės“, - sakė J. Narkevič atkreipdamas dėmesį į tai, kad Lietuvoje nustojo galioti Tautinių mažumų įstatymas, kuris, anot Seimo pirmininko pavaduotojo, „vienintelis saugojo tautines vertybes“.

Europos namai piketo fone

Penktadienį, gegužės 31 d., priešpiet vyko Europos namų atidarymo ceremonija. Šį įvykį lydėjo piketuotojų protestas prieš tautinių mažumų teisių pažeidimus. „Pone Schulz, ar norite būti ponas Šulcas?“, „Europa, apgink mūsų teises!“, „Ne – finansinėms represijoms“, „Šalin rankas nuo L. Kotlovskos ir B. Daškevičiaus!“ - skelbė plakatai, kuriuos laikė prie naujai atidaromų Europos namų susirinkę piketuotojai.

„Norime, kad Europos vadovai mums padėtų. Neturime kitokio būdo, kad mus išgirstų, todėl atėjome į piketą“, - sakė vienas iš jo dalyvių. „Europoje turi galioti vienodos žmogaus teisių apsaugos sąlygos. Lietuva yra ES dalis, todėl visi mūsų šalies piliečiai turi teisę naudotis europietiškais standartais“, - pritarė jam kita į piketą atėjusi dalyvė, nes, kaip pastebėjo, nėra patenkinta dėl žmogaus teisių apsaugos Lietuvoje ir nori, kad ji būtų geresnė.

Atėjau čia šiandien, nes noriu, kad būtų išgirsta mano pozicija dėl dvikalbių gatvių pavadinimų ir už tai skiriamų baudų“, - kalbėjo piketuojantis studentas ir pridūrė, kad nėra patenkintas ir dėl suvienodinto lietuvių kalbos egzamino lietuviškose ir tautinių mažumų mokyklose bei palaipsniško lenkų kalbos stūmimo iš lenkiškų švietimo įstaigų. 

Žiniasklaidos veidmainiškumas nesibaigia

Europos namų atidarymo ceremonijoje dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, EP pirmininkas Martin Schulz, Europos Komisijos vicepirmininkė, teisingumo, pagrindinių teisių ir pilietybės komisarė Viviane Reding, LR Seimo ir Vyriausybės nariai, ambasadoriai, valstybinių institucijų vadovai.

Savo kalboje prezidentė, be kita ko, paminėjo ir piketuotojus: „Suprantu tų žmonių poziciją – jie turi teisę turėti savo nuomonę.“

Nors Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai išvakarėse, šalies vadovė ne kartą pabrėžė, kad Europoje turi būti išgirsti visi piliečiai, tačiau būtent mūsų valstybė garsėja tautinių mažumų teisių pažeidimais, o pati prezidentė nesiteikė atsakyti į vieno iš EP frakcijų vadovo užduotą klausimą. Savo ruožtu, tiesos pateikimas Lietuvos žiniasklaidoje yra dažnai iškraipomas. Panašiai buvo ir su piketuotojai prie Europos namų – vakare radijo laidose  buvo skelbiama melaginga informacija, neva piketuotojai reikalavo ... didesnių tiesioginių išmokų Lietuvai.

Europos namuose po vienu stogu įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento Informacijos biuras ir Europos lyčių lygybės institutas.

Teresa Vorobej