Tiesmukai kalbanti politikė yra pagarsėjusi savo kompromisų nepripažįstančiomis nuostatomis: žmogus turi finansus valdyti tvariai ir gyventi pagal savo kišenę. Savo žodžius prezidentė įrodo ir darbais - renkasi pigių skrydžių oro linijų bendroves, be to, vyriausybei pradėjus laikytis taupymo politikos, ji atsisakė dalies atlyginimo.

Taip pat D. Grybauskaitė buvo minima kaip viena iš galimų kandidačių kitais metais vyksiančiuose rinkimuose į Europos Sąjungos pirmininko postą. Tačiau kalbėdama su "EUobserver" žurnalistais Vilniuje, Lietuvos prezidentė atsisakė užsiimti spekuliacijomis.

"2009 metais iš Briuselio grįžau į Lietuvą. Ir toliau liksiu ten, kur manęs labiausiai reikia, - Lietuvoje. Pasiekiau tokį amžių, kai nebeplanuoju savo karjeros, šiame gyvenimo etape nebeturiu ambicijų", - kalbėjo 57-erių metų politikė.

Penkerius metus Briuselyje dirbusi ES biudžeto komisare, D. Grybauskaitė grįžo į Lietuvą ir buvo išrinkta šalies prezidente, triuškinamai laimėjusi prieš oponentus, kai šalis skendėjo gilioje recesijoje. Vėliau buvo pradėtos įgyvendinti griežtos taupymo priemonės, o pati prezidentė atsisakė pusės savo atlyginimo.

"Didesnius atlyginimus apkarpėme labiau, mažesnius - mažiau, ar net atsisakėme tokių sumažinimų. Pati trejus krizės metus nuo 2009 iki 2012 metų gaudavau 50 proc. atlyginimo. Štai kaip turime kalbėtis su žmonėmis. Jei parodome, kad patys mažiname savo darbo užmokestį, galime įrodyti, kad tai yra būtina", - sakė D. Grybauskaitė.

Kartais lyginama su Vokietijos kanclerė Angela Merkel, D. Grybauskaitė sako, kad tarp jų yra nemažai skirtumų, bet ji taip pat yra "atsakingo požiūrio į politiką ir finansus" sąjungininkė. "Mes esame labai skirtingos, mūsų istorija, mūsų šeimos, taip pat ir politinės pažiūros. 23 metus nepriklausiau jokiai politinei partijai. Man kyla tam tikra alergija partijoms po to, kai anksčiau, Sovietų Sąjungos metais, man teko priklausyti partijai", - teigia politikė. Kita vertus, ji palankiai vertina Vokietijos vyriausybę. "Šiuo metu Vokietija šiek tiek demonizuojama. Vokietija niekada nesakė: "tik taupymo priemonės". Vokietija taip pat vykdo reformas ir darbo rinkoje. Šalies nedarbo lygis yra žemiausias visoje Europoje".

"Didžiausia problema yra tai, kad finansinė pagalba šalims suteikiama Vokietijos mokesčių mokėtojų pinigais. Įsivaizduokite, kad skolinate kam nors pinigus. Ar nereikalautumėte tokių pačių sąlygų? Taip pat elgiasi ir Vokietija. Šalies vyriausybė yra atsakinga už Vokietijos žmonių pinigus. Kitos šalys padeda tik iš dalies".

D. Grybauskaitė taip pat palaiko ir A. Merkel jaunimo nedarbo iniciatyvas. Berlyne liepos 3 d. vyksianti konferencija sukvies ministrus ir įdarbinimo agentūrų vadovus iš visos Europos. Bus siekiama keistis geromis idėjomis ir ieškoti konkrečių būdų, kaip padidinti jaunimo užimtumą pietų Europoje.

"Kai kuriose pietų Europos šalyse nedarbo lygis siekia daugiau nei 50 proc. - dėl to kyla pavojus prarasti ištisą kartą. Organizuojame šį renginį, nes norime išryškinti Austriją ir Vokietiją kaip jaunimo nedarbo problemos sprendimo pavyzdžius", - kalbėjo politikė.

www.l24.lt