„Aš vienintelis buvau su guminiais batais, ledas ežere jau aptirpęs, 2 metrai nuo kranto jo nėra, lipant ant jo, jis lūžta, bet šiaip ne taip pavyko ant jo užšokti. Žvejys vandenyje laikėsi įsikibęs smaigų, jau buvo praradęs jėgas. Pasakiau, kad apsiverstų ant nugaros, bet jis atsakė, kad nebegali," – sakė gelbėtojas.

V. Vaišvila partempė žvejį į krantą. Jis vandenyje buvo išbuvęs 10-15 minučių ir, kaip pats sakė, nebeturėjo jėgų išsigelbėti. „Jam buvo didžiulis stresas, jis buvo išsigandęs, nieko nekalbėjo, tik rusiškai padėkojo. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė, namo grįžo savo automobiliu. Tai buvo maždaug 60 metų Pabradės gyventojas, žvejys, žvejojęs su meškere, ne brakonierius. Visi žvejo įrankiai nuskendo," – pasakojo V. Vaišvila.

39-erių metų V. Vaišvila neetatiniu gamtos apsaugos inspektoriumi dirba jau 20 metų: „Mano tėvas visą gyvenimą dirbo šį darbą, matyt, ir man per kraują persidavė, aš nuo mažens irgi eidavau su juo. Vakar su kolegomis gaudėme brakonierius, žvejojančius su tinklais. Važiavome nuošaliu keliuku, tad jei ne mes, neaišku, kaip tam žvejui būtų pasibaigę."

Beje, ir pats gelbėtojas prieš 15 metų buvo įlūžęs Išnarų ežere. Tad puikiai žino, ką tai reiškia. Gal todėl žmogus nesudvejojo rizikuodamas ir gelbėdamas kito gyvybę.

VPGT informacija