Administracinis teismas ne kartą skyrė savivaldybės administracijos direktorei baudą iki 1 tūkst. litų. Dabar, Lietuvos Respublikos vyriausybės atstovo ir antstolio pastangomis, teisėjas pareikalavo iš Kotlovskos duomenų apie jos pajamas ir turimą turtą, kad galėtų skirti baudą, siekiančią 1 tūkst. litų už kiekvieną sprendimo dėl dvikalbių (lietuvių ir lenkų) gatvių pavadinimų lentelių pašalinimo iš rajono gyventojų namų nevykdymo dieną.

Už delsimą pašalinti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių administracijos direktoriams gresia daugiatūkstantinės baudos ir netgi laisvės atėmimo bausmė. Problema ruseno jau keletą metų, dabar įsiliepsnojo: antstoliai inicijavo veiksmus prieš Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių administracijų direktorius.

Lietuvos administracinėje sistemoje savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės vykdomosios valdžios galva. Jau keletą metų jiems skiriamos didelės baudos už teismo sprendimų,  nurodančių nuimti dvikalbius užrašus, kabančius ant privačių namų, nevykdymą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, kad už Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos nurodytų reikalavimų vartoti valstybinę kalbą nevykdymą,  institucijų, organizacijų ir įmonių vadovai gali būti perspėti arba jiems gali būti skirta bauda nuo 300 iki 600 litų. Pakartotinis nusižengimas užtraukia didesnę - nuo 600 iki 1,5 tūkst. litų baudą.

Labai komplikuotoje padėtyje atsidūrė Liucina Kotlovska -  bauda turi būti išskaičiuota iš direktorės asmeninio turto.

“Gegužės 16 d. vyks teismo posėdis, kuriame bus paskelbtas teismo sprendimas mano byloje. Kartu bus pranešta apie baudą, kurią turėsiu sumokėti. Šio sprendimo negalėsiu apskųsti, o reikiamus sumokėti pinigus iš manęs išsireikalaus antstolis“, – „Nasz Dziennik" sakė Liucina Kotlovska.

Čia kalbama jau apie delspinigius,  skaičiuojamus nuo baudos, skirtos administracijos direktorei dar 2011 metais. Dėl to savivaldybės administracijos direktorė anksčiau buvo bausta ne vieną kartą.

“Penkis ar šešis kartus jau esu sumokėjusi po 500 arba 1000 litų, tačiau paskutinės baudos nesumokėjau. Dabar baudos suma yra didžiulė -  1 tūkst. litų – tai suma, kuri yra šiek tiek didesnė nei minimalus atlyginimas Lietuvoje“, – aiškina Liucina Kotlovska.

Buvusio Europos Parlamento nario, dabar Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos tarptautinių santykių patarėjo Bogusławo Rogalskio nuomone,  ši istorija tampa vis labiau dramatiška. “Tai bandymas įbauginti Lietuvos lenkų tautinę mažumą ir finansiškai sužlugdyti asmenis, dirbančius savivaldoje. Be to, tokiu būdu grubiai pažeidžiamos Lietuvos lenkų tautinės mažumos teisės“, – mano Bogusław Rogalski.

Jis taip pat primena, kad panašios administracinės procedūros pradėtos ir prieš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorių Boleslovą Daškevič, kuriam irgi ne kartą buvo skiriamos baudos už nenuimamas dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles.

Prieš dvejus metus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad dvikalbės (lietuvių ir lenkų) gatvių pavadinimų lentelės turi būti pašalintos, o jų vietoje leidžiamos tik tos lentelės,  kuriuose gatvių pavadinimai parašyti lietuvių kalba. Nuosprendis yra galutinis ir neskundžiamas. Tačiau savivaldybių atstovai pabrėžia, kad neturi galimybės priversti gyventojus nuimti ant jų privačių namų kabančių dvikalbių lentelių.

Teismų posėdžiuose administracijos direktorė ne kartą prašė pasakyti, kaip ji gali įvykdyti teismo sprendimą. Konkrečių atsakymų direktorė taip ir nesulaukė.

“Vyriausybė nori, kad bausčiau žmones, nors tam neturiu jokių teisinių galių. Nenorėjau bausti žmonių, nes nekabinau tų lentelių. Ant institucijų pastatų, mokyklų yra lentelės lietuvių kalba. Neturiu teisės įeiti į privačių asmenų valdas“, – pabrėžė Vilniaus rajono administracijos direktorė.

Namų savininkai - Vilniaus krašte nuo neatmenamų laikų gyvenantys lenkai - kategoriškai atsisako nuimti dvikalbius užrašus. Be prieškario laikus menančių užrašų bei tų, kurie atsirado po Sovietų Sąjungos griūties, paskutiniu metu atsirado visiškai nauji užrašai.

Tai akivaizdus pasipriešinimas valdžiai, kuri draudžia originalo forma rašyti pavardes, gatvių,  vietovių ir topografinius pavadinimus.

Kaip pripažįsta rajono administracijos direktorė Liucina Kotlovska, jokia savivaldybės ar valstybės institucija neturi sąrašo nekilnojamojo turto, ant kurio sienų yra pakabintos lentelės tautinių mažumų kalba. Per pastaruosius trejus metus Lietuvoje suaktyvėjo veiksmai,  nukreipti prieš Lietuvos lenkų tautinės mažumos teisę naudoti dvikalbius informacinius užrašus tose vietovėse, kuriose Lietuvos lenkai sudaro net 90 proc. gyventojų skaičiaus.

Šalčininkų rajone lenkų tautinė mažuma sudaro daugiau kaip 80 proc. visų gyventojų, Vilniaus rajone – per 60 proc. Abi savivaldybės yra valdomos asmenų, priklausančių Lietuvos lenkų tautinei mažumai.

B. Rogalskio nuomone, ši padėtis - išskirtinė visoje Europos Sąjungoje. Deja,  tokia neeilinė  situacija lemia tautinių mažumų teisių, nurodytų Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje ir Europos regioninių arba tautinių mažumų kalbų chartijoje bei Lenkijos ir Lietuvos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartyje, pažeidimus.

“Tai yra ir ryškus diskriminacijos dėl tautybės pavyzdys. Priminsiu, kad lietuvių mažumai Lenkijoje suteikta daug privilegijų, jie, pavyzdžiui, gali teikti vietovių pavadinimus dvejomis kalbomis. Tai rodo, kad Lenkija tinkamai sprendžia tautinių mažumų klausimus, ko nepasakysi apie Lietuvą“, – sakė Rogalski.

“Kreipiuosi į jus prašydamas imtis veiksmų apsaugoti Lietuvos lenkų tautinę mažumą pagal Europos standartus bei Lietuvos ir Lenkijos pasirašytą sutartį“, – prašo Rogalski.

Lenkijos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komisijos nario Jarosławo Sellino manymu, Lenkijos užsienio reikalų ministerija turėtų pasidomėti antstolių veiksmais prieš Vilniaus rajono administracijos direktorę.

“Ministerija kiekvieną kartą turėtų imtis veiksmų apginti lenkų tautinę mažumą arba kiekvieną lenką, kuris yra persekiojamas dėl savo pažiūrų ir kovos dėl lenkų tautinės mažumos teisių“, – pareiškė Lenkijos partijos Teisės ir teisingumo atstovas.

Artimiausiomis dienomis įvyks Lenkijos Seimo komisijos posėdis, kuriame bus kalbama apie Lietuvos ir Lenkijos santykius. Jarosław Sellin sako, kad tai bus puiki proga paklausti užsienio reikalų ministerijos atstovų apie baudas, Lietuvos valdžios skiriamas Lietuvos lenkams, dirbantiems Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse.

“Paklausime Užsienio reikalų ministerijos atstovų, kokių veiksmų jie ėmėsi arba ketina imtis dėl šio reikalo“,- su savo kolega sutiko Adam Lipiński, Teisės ir teisingumo frakcijos narys.

Maciej Walaszczyk

www.naszdziennik.pl

www.L24.lt