Parlamentarų grupės vardu tokį įstatymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narė Audronė Pitrėnienė.
Parengtas įstatymo projektas nereglamentuoja tautinėms mažumoms ar etninėms grupėms priklausančių asmenų ir jų bendrijų kitų įstatymų nustatytos teisės puoselėti gimtąją kalbą, taip pat religinių bendrijų kalbos.
Valstybinės kalbos konstitucinį įstatymo projektą Seimui siūloma priimti atsižvelgiant į tai, kad "lietuvių kalba yra Lietuvos žmonių kultūrinio ir socialinio savitumo, tautos orumo raiškos ir visuomenės vienijimo pagrindas, vienas iš svarbiausių valstybės suverenumo ir vientisumo požymių".
Šiuo metu valstybinės kalbos apsaugą - vartojimą, taisyklingumą, puoselėjimą - reglamentuoja Valstybinės kalbos įstatymas.
"Prieš 18 metų priimtas įstatymas dabar gerokai pasenęs tiek teisės normų aiškumo, tiek teisinės technikos požiūriu: kai kurios normos yra nebeaktualios, kai kurios formuluotės neatitinka kitų Lietuvos įstatymų, kai kurios netikslios, įstatymo struktūra nebetenkina dabartinių reikalavimų (pvz., nėra sąvokų apibrėžčių), pasenusi terminija ir t.t.", - sako projekto iniciatoriai.
Valstybinės kalbos konstituciniu įstatymu, atsižvelgiant į naujas politines, ekonomines ir socialines aplinkybes, siekiama įtvirtinti skaidresnę ir nuoseklesnę kalbos politiką: užtikrinti visavertį lietuvių kalbos funkcionavimą visose viešojo gyvenimo srityse ir prisidėti prie Europos bendrijos pastangų išsaugoti kalbinę ir kultūrinę Europos įvairovę. Įstatymas aiškiau nustatys valstybinės kalbos oficialiojo ir viešojo vartojimo sritis, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas, susijusias su valstybine kalba, asmenų kalbines teises ir pareigas, valstybinės kalbos rėmimo ir apsaugos garantijas.
Įstatymo projekte pateiktos pagrindinių sąvokų apibrėžtys leidžia nustatyti aiškias valstybinės kalbos privalomo vartojimo ribas, jame išskirti nauji arba naujai motyvuoti viešojo intereso dalykai - viešieji užrašai, viešosios kalbos taisyklingumas, pavardės vyriškosios ir moteriškosios formos skirtumas, parama lietuvių kalbą siekiančioms išsaugoti užsienio bendruomenėms ir t.t.
Tikimasi, kad priėmus naujos redakcijos įstatymą, bus sudarytos sąlygos efektyviam lietuvių kalbos funkcionavimui visose svarbiausiose viešojo gyvenimo srityse. Įstatymas turėtų sustiprinti lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos įvaizdį, padėtų sutelkti lietuvių kalbos apsauginę veiklą, ugdytų pagarbą lietuvių kalbai ir deramą kalbinę piliečių elgseną.
Seimas 2012 m. kovo 15 d. priėmė Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą, kuriame nustatyta, kad valstybinės kalbos dalykus reglamentuojantis įstatymas yra konstitucinis įstatymas.
Siūloma, kad naujas įstatymas įsigaliotų 2014 m. sausio 1 d.
