Kodėl susikoncentravome ties šiais metais? 2015 metai lyg lakmuso lapelis perteikia atmosferą ir sąlygas, kuriomis teko funkcionuoti Lietuvos lenkų švietimui. Viena pusė – lenkų mokyklos auklėtinių pasiekimai, kita pusė – bandymai apsiginti nuo nuolatinių atakų, kuriomis siekiama susilpninti lenkų švietimą Lietuvoje.

Šiandien kviečiame skaitytoją susipažinti su pirmuoju temos „Kovojanti lenkų mokykla“ straipsniu. Antrąjį straipsnį kviečiame skaityti rytoj.

Pergalės kovos lauke
Kuo aukštesnių rezultatų pavyksta pasiekti Lietuvos lenkų švietimo bendruomenei, tuo labiau, atrodo, stiprėja veiksmai, nukreipti prieš lenkiškas mokyklas.

2014 m. leidinys „Reitingai“ išplatino geriausių Lietuvos mokyklų ir gimnazijų sąrašą. Į geriausiųjų 50-uką pateko ir Lietuvos lenkų švietimo įstaigos.

Prezidentūroje šalies vadovė Dalia Grybauskaitė apdovanojo tarptautinių mokinių olimpiadų ir konkursų nugalėtojus. Tarp apdovanotųjų buvo ir mokinių iš lenkiškų mokyklų.

Tuo tarpu už blyksčių šviesų ir šventinės scenos uždangos rutuliojasi tikros dramos. Mokinių rotacija, grasinimai keisti mokyklą, nežinomybė artėjant brandos egzaminams...

Pirmas smūgis – pradinėms ir pagrindinėms mokykloms, kitas – vidurinėms
Paskutinį dešimtmetį Lietuvoje uždaryta keliasdešimt mokyklų lenkų dėstomąja kalba. Nusitaikyta į dalį lenkiškų pradinių ir pagrindinių mokyklų. Šiuo metu Lietuvos lenkų tautinė mažuma kovoja dėl kelių lenkiškų mokyklų išlikimo. Lenkų mokyklų pozicijų susilpninimas šį kartą vykdomas vadinamosios vidurinių mokyklų tinklo „reorganizacijos“ pagalba.

Lietuvoje vykdomas mokyklų pertvarkymo procesas. Iš pradžių nuo šių metų rugsėjo pirmosios Lietuvos švietimo sistemoje turėjo nebelikti vidurinių mokyklų – jos turėjo arba gauti gimnazijos statusą, arba būti reorganizuotos į pagrindines mokyklas.

Grėsmė 10 vidurinių mokyklų
Dėl švietimo sistemos reformos 10 lenkiškų mokyklų grėsė likvidacija arba pertvarkymas į pagrindines mokyklas. Tai yra Vladislavo Sirokomlės vidurinė mokykla, Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla, Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinė mokykla, Lazdynų vidurinė mokykla, Zujūnų vidurinė mokykla (Vilniaus rajonas), Juodšilių šv. Jono Bosko vidurinė mokykla (Vilniaus rajonas), Medininkų Šv. Kazimiero vidurinė mokykla (Vilniaus rajonas), Dieveniškių Adomo Mickevičiaus vidurinė mokykla (Šalčininkų rajonas), Baltosios Vokės Elizos Ožeškovos vidurinė mokykla (Šalčininkų rajonas), Paluknio vidurinė mokykla (Trakų rajonas).

Šios švietimo įstaigos dar rugsėjo 1 d. turėjo baigti savo veiklą kaip vidurinės mokyklos. Lietuvos lenkų rengiami piketai, prašymai, protestai, peticijos, taip pat ir maldos už savo mokyklas pasitarnavo, kad šiais metais jau pavyko apginti šešias Vilniaus krašto vidurines mokyklas: Paluknio vidurinę mokyklą Trakų rajone, Zujūnų, Juodšilių šv. Jono Bosko, Medininkų Šv. Kazimiero vidurines mokyklas, veikiančias Vilniaus rajone, ir Dieveniškių Adomo Mickevičiaus bei Baltosios Vokės Elizos Ožeškovos vidurines mokyklas Šalčininkų rajone – jos jau sėkmingai akredituotos. Likusios švietimo įstaigos turi laiko iki 2017 metų rugsėjo 1 d. gauti akreditaciją. Iki tol mokyklos išlaikys vidurinių mokyklų statusą.

Didžiausios problemos – Vilniuje
Tuomet, kai kitos savivaldybės atsižvelgė į Seimo nutarimą, kuriame vidurinių mokyklų reorganizacija pratęsta iki 2017 m. rugsėjo 1 d., labiausiai nerimą kelianti padėtis susidarė sostinėje. Vilniaus miesto savivaldybės taryba nenori atsižvelgti į Švietimo įstatymo pataisas, kurios vidurinėms mokykloms suteikė galimybę siekti akreditacijos ir gauti gimnazijų statusą dar dvejus metus. Toks Vilniaus savivaldybės sprendimas kelia grėsmę ne vienai vidurinei mokyklai, tarp kurių yra ir vidurinės mokyklos lenkų dėstomąja kalba. Jos gali prarasti vidurinių mokyklų statusą ir būti reorganizuotos į pagrindines mokyklas.

Sostinėje reorganizuoti į pagrindines bandoma dvi mokyklas: Vilniaus Simono Konarskio vidurinę ir Lazdynų vidurinę. Tuo tarpu Vilniaus Joachimo Lelevelio ir Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos iki šiol negavo akreditacijos.

Nepaisant Švietimo įstatymo pataisų, Vilniaus valdžia siekia sumažinti sostinės tautinių mažumų mokyklų skaičių. Pasitaikė atvejų, kai, nepaisant labai panašios situacijos ir aplinkybių, mokykloms lietuvių dėstomąja kalba buvo suteikta galimybė įgyti gimnazijos statusą (pvz., Mikalojaus Daukšos ir Tuskulėnų vidurinės mokyklos), tuo tarpu tautinių mažumų mokyklos, pvz., Joachimo Lelevelio ir Vladislavo Sirokomlės, išgirdo neigiamą atsakymą.

Pirmieji piketai – pavasarį
Atėjus pavasariui, per Vilnių nuvilnijo nepasitenkinimo banga, įgavusi piketų, mitingų, protesto akcijų, raginimų ir prašymų pavidalą.

2015 m. balandį taikų mitingą prie Švietimo ir mokslo ministerijos surengė Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos mokiniai ir tėvai. Švietimo įstaiga, kurią lanko apie 900 mokinių, siekė gimnazijos statuso.

Nerami vasara
2015 m. birželio 1 d., Tarptautinę vaikų gynimo dieną, prie Vyriausybės rūmų vyko mitingas tautinių mažumų švietimo sistemai apginti. Apie 2000 dalyvių – mokiniai, mokytojai, tėvai – atėjo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmų išreikšti savo protestą prieš tautinių mažumų švietimo naikinimą.

Birželio 3 d. tautinių mažumų mokyklose vyko perspėjamasis streikas: tėvai neleido savo vaikų į mokyklas, tą dieną suolai buvo tušti. Tai buvo viena iš protesto formų prieš lenkų, rusų ir kitų tautinių mažumų mokyklų naikinimą, įgyvendinant vadinamąją mokyklų „akreditaciją“.

Tą pačią dieną Vilniaus šv. Dvasios bažnyčioje buvo aukojamos mišios. Jų dalyviai meldėsi už lenkų švietimo Lietuvoje išlikimą ir plėtrą.

Birželio 30-ąją, paskutinę pavasario sesijos dieną, Lietuvos parlamentas pritarė Švietimo įstatymo pataisoms. Balsavęs Seimas atidėjo mokyklų reorganizavimo terminą iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

Liepos 10 d. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Švietimo įstatymo pataisas, birželio 30 d. priimtas Seimo.

Liepos 13 d. prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros dešimties lenkų ir rusų mokyklų bendruomenių atstovai surengė protesto akciją. Piketo dalyviai nuogąstavo dėl Vilniaus valdančiosios koalicijos veiksmų reorganizuojant kai kurias sostinės mokyklas.

Liepos 14 d. Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos bendruomenė – tėvai, absolventai, mokytojai, administracija – Vilniaus šv. Petro ir Povilo bažnyčioje dalyvavo šv. Mišiose, kuriose meldėsi už sėkmingą mokyklos ateitį.

Liepos 15-ąją vyko Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdis, kuriame buvo nagrinėjami sprendimų projektai, nepalankūs sostinės tautinių mažumų (lenkų ir rusų) mokykloms. Valdančioji Vilniaus miesto dauguma, nepaisydama prie savivaldybės pastato protestuojančių mokyklų bendruomenių atstovų, priėmė projektus, keliančius grėsmę sostinėje esančių tautinių mažumų mokyklų padėčiai.

Europos aikštėje prie Vilniaus miesto savivaldybės pastato įvyko piketas, skirtas tautinių mažumų švietimui apginti. Į jį susirinko apie 600 žmonių – atvyko dešimties Vilniaus mokyklų, kurioms gresia pertvarka, atstovai, taip pat ir Vilniaus krašto mokyklų, kurios jau sėkmingai akreditavosi bei tapo gimnazijomis, bendruomenės. Prie Vilniaus miesto savivaldybės susirinko ne tik lenkų ir rusų mokyklų atstovai, bet atvyko ir Fabijoniškių lietuvių vidurinės mokyklos bendruomenė. Atvyko, nes sunkiu laikotarpiu nori paremti tas mokyklas, kurioms gresia reorganizacija, nes solidarizuojasi su jomis ir serga už jas.

Skaitėte pirmąją trijų dalių publikacijos „Kovojanti lenkų mokykla“ dalį. Antrąją dalį kviečiame skaityti rytoj.

„Projektas yra bendrai finansuojamas iš Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšų, skirtų už Lenkijos ribų gyvenantiems lenkams“