Prancūzijos koncerno „Dalkia" valdoma „Vilniaus energija" dėl neteisingai apskaičiuotų šilumos kainų vartotojams turės grąžinti 430 tūkst. eurų.

Nuo liepos 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) didės 25-iais eurais – iki 325 eurų, praneša LR Vyriausybė.

Lietuvos oro uostai birželį pradės pirmas diskusijas su skrydžių bendrovėmis apie naują, dar tik derinamą, oro uostų kainodarą. Ši, kaip žadama, bus skaidresnė, visiems aiški ir nediskriminuojanti, bet ir audringos kai kurių vežėjų reakcijos vargu ar pavyks išvengti, rašo „Verslo žinios".

Vilniaus valdžios kontroliuojamos skrydžių bendrovės „Air Lituanica" žlugimas Latvijos aviakompanijai „AirBaltic" nėra dingstis stiprinti pozicijas Lietuvos rinkoje, pareiškė „AirBaltic" viceprezidentas Janis Vanagas.

Lietuvos pagrindinių kuro ir energijos išteklių importo poreikis pernai sumažėjo 10,5 proc., tačiau šalis toliau išlieka energetiškai priklausoma nuo importuojamo organinio kuro.

Atlikus reprezentatyvią apklausą paaiškėjo, jog Lietuvos gyventojai pastebi pokyčius, kuriuos kuria ES investicijos – daugiau kaip 70 proc. gyventojų teigia, jog pajautė ES lėšomis įgyvendintų projektų naudą. Gyventojai daugiausiai teigiamų pokyčių pastebi transporto, švietimo, sveikatos srityse.

Pajamų statistika rodo, kad sparčiau didėja jaunesnio amžiaus gyventojų pajamos.  SEB banko duomenimis, tarp indėlininkų sparčiausiai auga jaunų žmonių skaičius. Vadinasi, priešingai vyraujančiai nuomonei, jaunimas nelinkęs išleisti visų pajamų vartojimo reikmėms, − teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“.

Mokslininkų parengtas, vyriausybės palaimintas, o profesinių sąjungų kritikuojamas „socialinis modelis“ jau keliauja į Seimą. Kokius pagrindinius pokyčius jis numato, kam jie gali būti naudingi, o kam ne?

Vengiančių laiku pateikti metines finansines ataskaitas įmonių nedrausmina nei simbolinės baudos vadovams, nei viešinami finansinių duomenų neatskleidusiųjų sąrašai, todėl ekspertai mano, kad padėtį iš esmės pakeistų, jei po kilimu finansų ataskaitas slepiančioms įmonės būtų užkirstas kelias dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ar kreiptis dėl Europos Sąjungos paramos, penktadienį rašo „Verslo žinios".

Užsieniečiams pernai išduota 5,4 tūkst. leidimų dirbti Lietuvoje - 6,9 proc. daugiau nei 2013 metais. Daugiausiai leidimų suteikta Ukrainos ir Baltarusijos piliečiams - atitinkamai 3,2 tūkst. ir 1,5 tūkstančio.