EkonomikaPrasidėjus pajamų deklaravimui, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų prisiminti, kad nuo uždirbtų ir deklaruotų pajamų taip pat reikia sumokėti ir socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokas. Atsižvelgta į Klaipėdos viešbučius valdančių įmonių bei turizmo agentūrų atstovų siūlymus pavėlinti pagalvės mokesčio įvedimą, jis įsigalios ne nuo šios vasaros pradžios, kaip siūlyta iš pradžių, bet nuo 2025 m. sausio 1 dienos. Miesto savivaldybės taryba pritarė, kad už vieną Klaipėdoje praleistą naktį miesto svečiai mokėtų 1 Eur dydžio pagalvės mokestį. Mažiau pasiturintys Lietuvos gyventojai daugiau nei dvigubai dažniau linkę prognozuoti nekilnojamojo turto (NT) pabrangimą, palyginus su uždirbančiais daugiausiai, rodo „Luminor“ banko užsakymu atliktas tyrimas. Ko tikisi žmonės Lietuvoje ir ar iš tiesų reikėtų nerimauti dėl NT pabrangimo, pranešime spaudai pasakoja „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius. 2024 metai prasidėjo kainų augimu – sausį brango maisto produktai, metų pradžioje įsigaliojus naujiems produktų akcizams, padidėjo degalų, alkoholio, tabako gaminių kainos, kilo ir valstybės reguliuojama elektros kainos dalis. Nors šiais metais ekonomistai prognozuoja bendrą ekonominį augimą, „Citadele“ banko inicijuota apklausa rodo, kad lietuviai baiminasi dėl toliau augsiančių kainų – didžiausią nerimą kelia maistas ir elektra. Kasmetinė Užimtumo tarnybos darbdavių apklausa atskleidė atsargų optimizmą – mažiau nei ankstesniais metais tikisi didesnių veiklos apimčių ar augančio darbuotojų skaičiaus (21 proc.) Status quo išlaikyti besitikinčių dalis – didžiausia per pastaruosius trejus metus. Energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“ Šalčininkuose plėtos 65 megavatų (MW) galios saulės elektrinių parką. Investicijos į jį sieks 38 mln. eurų, o elektrą parkas gaminti pradės jau 2025 metais, skelbiama pranešime spaudai. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje kilo 50 proc. ir vidutiniškai siekė 96,45 Eur/MWh, skelbiama pranešime spaudai. Tokia pati kaina buvo ir Latvijoje, o Estijoje ji augo 55 proc. iki 99,51 Eur/MWh. Šiais metais įsigaliojo nauja paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarka – vietoje anksčiau dalintų ilgo galiojimo maisto produktų ir higienos prekių paketų, gavę socialines korteles, žmonės patys spręs kokius produktus bei prekes įsigyti pasirinktoje parduotuvėje ar prekybos tinkle. Pirmąjį šių metų mėnesį paspaudus žiemiškam šalčiui ūgtels ir sąskaitos už šildymą, mat šilumos suvartojimas tiesiogiai susijęs su lauko oro temperatūra. Nepriklausomai nuo šilumos kainos brangiausiai už šildymą moka tie gyventojai, kurių būstai energetiškai neefektyvūs arba nerenovuoti. Tą parodė ir AB Vilniaus šilumos tinklų atliktas tyrimas, atskleidęs, kaip energetiškai neefektyvūs daugiabučiai švaisto šilumą. AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) suskaičiavo, kokio dydžio sąskaitos netrukus pasieks vilniečius už sausio mėnesio šildymo paslaugas. Nors pirmąjį šių metų mėnesį šilumos kaina mažėjo, tačiau dėl 4,5 laipsnių šaltesnio mėnesio sąskaitos ūgtels apie 16-18 proc. lyginant su 2023 m. sausiu ir gruodžiu. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita sieks apie 66 Eur, o sename, energetiškai neefektyviame – 112 Eur. |
|
Visos teisės saugomos © VšĮ "L24plius". |