Žmonių, dėl būsto saugumo nepajudinančių nė piršto, pastaraisiais metais Lietuvoje, lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis, sumažėjo labiausiai. Per metus mūsų šalyje stipriausiai ūgtelėjo gyventojų, kuriems pagrindinė namų saugumo priemonė yra būsto draudimas, skaičius. Latvijoje labiausiai padaugėjo žmonių, kurie namų saugumą patiki šunims.

Ilgesnė ar trumpesnė kelionė su, rodos, techniškai tvarkingu automobiliu, gali baigtis visai neplanuotai. Dėl įvairių operatyviai nepataisomų gedimų ar pažeidimų apie 70 proc. nesklandumų kelyje patyrusių automobilių techninės pagalbos specialistams tenka transportuoti.

Pagal patiriamų traumų kiekį namai anaiptol nėra saugiausia vieta – greičiau atvirkščiai. Lietuvos gyventojai namuose kur kas dažniau nei darbe ar lauke patiria traumų, susižalojimų bei apsinuodijimų, kurių negali išspręsti be medikų pagalbos, atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.

Per karantiną šalyje išaugęs sukčiavimo atvejų skaičius atkreipė policijos ir gyventojų dėmesį. „Lietuvos draudimas“ pastebi, kad sukčių veikla suaktyvėjo gerokai iki tol – draudimo žalų ekspertai pernai išaiškino beveik trečdaliu daugiau apgavysčių negu metais anksčiau. Pirmąjį šių metų ketvirtį taip pat išaiškinta maždaug dviem trečdaliais daugiau sukčiavimų nei per vidutinį praėjusių metų ketvirtį. Tyrėjų teigimu, vaizdo įrašai ir nuotraukos iš įvykio vietos padeda lengviau atskleisti sukčių užmačias.

Praėjusi savaitė į Lietuvos gatves ir kelius atnešė visišką štilį. Jau pirmąją karantino savaitę, draudikų duomenimis, pagal privalomą draudimą eismo įvykių sumažėjo daugiau nei pusiau, o kovo 23-29 d. jų skaičius buvo dar dviem trečdaliais mažesnis nei įprasta.

Daugiabučio kieme, gatvėje ar automobilių stovėjimo aikštelėje net trumpam palikus transporto priemonę, grįžus galima rasti nemalonią staigmeną – įbrėžimą, įlenkimą ar kitokį apgadinimą. Ši situacija gali sukelti dar daugiau rūpesčių, kai kaltininko – nėra. Draudikų atstovai pataria, ką daryti radusiems apgadintą automobilį, o sukėlusius žalą perspėja – paliktas raštelis apie net menką įbrėžimą gali baigtis bauda arba teisės vairuoti praradimu.

Praėjusiais metais, nepaisant jau beveik 2 metus privalomų dūmų detektorių, skaudžiausiai gyventojų turtą niokojo gaisrai, didėjo ir gamtos stichijų sukelti nuostoliai. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, pernai už namų turtui padarytas gaisrų, gamtos jėgų, vagysčių bei kitų turto nelaimių žalas gyventojams išmokėta 2,1 mln. eurų – 15 proc. daugiau nei 2018 metais (1,8 mln. eurų), o daugiausia finansinių nuostolių sukėlė ugnis.

Lietuvoje registruotos devynios draudimo bendrovės pirmąjį šių metų pusmetį kartu patyrė 16,4 mln. eurų nuostolių, tuo tarpu 2014 metų sausio-birželio mėnesiais jos buvo uždirbusios 19,6 mln. eurų pelno.

Tik kas dešimtą eismo įvykio deklaraciją vairuotojai užpildo teisingai. Tai draudikams vėliau sukelia galvos skausmą ir pailgina žalų administravimą.