Kas trečias vairuotojas Lietuvoje mano, jog vairuotojai jų mieste nekultūringi. Tačiau beveik kas antras vairuotojas teigė, jog per pastaruosius dešimt metų kultūros lygis keliuose pakilo. Draudimo bendrovės „ERGO Insurance" Lietuvoje ekspertai atkreipia dėmesį, jog apie 10 proc. užregistruojamų eismo įvykių priežastimi tampa nekultūringas vairavimas.

Vilnius yra daugiatautiškiausias Lietuvos miestas, kuriame gyvena 128 tautybių gyventojai, remdamasis 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, skelbia Statistikos departamentas.

Vilniuje autobusų vidutinis važiavimo greitis siekia 21,19 km/val., o tuo tarpu troleibusų - 17,6 km/val. Stebėti transporto priemonių greitį nuo šiol kiekvienas norintis gali ir internetu.

Šeštadienį minima Pasaulinė pasiutligės diena. Ši liga yra labai pavojinga ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms. Šios dienos paminėjimu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į pasiutligės problemą, didinti žmonių supratimą apie kovos su šia liga priemonių svarbą. Pasiutligė pagydoma, suteikus greitą ir kvalifikuotą medicininę pagalbą, todėl žmonėms būtina žinoti, kaip ši liga plinta, ką daryti užsikrėtus, kad išgelbėti gyvybes.

Aktyvi kovos su pasiutlige veikla pasaulyje prasidėjo 2007 metais, ją vykdo ir koordinuoja Pasaulinė pasiutligės kontrolės sąjunga GARC (Global Alliance of Rabies Control). Rugsėjo 28 diena pasirinkta neatsitiktinai – tai prancūzų mokslininko Lui Pastero, kuris prisidėjo kuriant pasiutligės vakciną, mirties minėjimo diena. GARC sąjungai talkina partneriai – Pasaulinė gyvūnų organizacija (OIE), Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, mokslinių tyrimų institutų specialistai, Bilo ir Belindos Geitsų fondas, ,,UBS Optimus" fondas, pramonininkų atstovai.

Ši liga plačiai paplitusi tarp skurdžiai gyvenančių šalių gyventojų. Kai kuriose Azijos ir Afrikos valstybėse kasmet nuo pasiutligės miršta daugiau kaip 55 tūkst. žmonių, didesnė dalis jų – vaikai.

Pasiutligės viruso platintojai pagrinde yra laukiniai gyvūnai – lapės, vilkai, usūriniai šunys, kurie apkrečia vieni kitus, bet gali apkandžioti ir naminius gyvūnus. Pasiutlige gali sirgti katės, šunys, karvės, arkliai, kiaulės, ožkos, avys, virusą platina šikšnosparniai, žiurkės, pelės ir kiti graužikai.

Žmonės šia liga dažniausiai užsikrečia per įkandimus, kai užkratas su infekuoto gyvūno seilėmis patenka per pažeistą odą ar gleivinę. Patartina vengti kontaktų su laukiniais ar valkataujančiais gyvūnais. Įkandus svetimam, nepažįstamam gyvūnui, reikia apie 15 min. žaizdą plauti muilu ir vandeniu, apdoroti ją dezinfekuojančiais preparatais ir kuo greičiau kreiptis į artimiausią medicinos įstaigą.

Vienintelis būdas kovoti su šiuo mirtį sėjančiu virusu – vykdyti naminių ir laukinių gyvūnų vakcinaciją. Naminių gyvūnų savininkai privalo kartą metuose skiepyti savo augintinius nuo pasiutligės.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo įvairias programas, tarptautinius projektus, atlieka rizikos vertinimą, naminių ir laukinių gyvūnų stebėseną, kasmet pavasarį ir rudenį vykdo oralinę laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės.

,,Minint Pasaulinę pasiutligės dieną, galima drąsiai teigti, kad ši liga sėkmingai traukiasi iš Lietuvos. Tyrimų rezultatai rodo, kad 2009 m. buvo nustatyti 63 susirgimų atvejai, pernai – 5, o šiais metais – tik vienas atvejis Varėnos rajone, pasienyje su Baltarusija. Rezultatai sparčiai gerėja dėl nuo 2006 m. kasmet vykdomos laukinių gyvūnų vakcinacijos. Prie sėkmingos kovos su šia pavojinga liga prisideda ir akcijos, vykdomos daugelyje mūsų šalies miestų ir rajonų – nemokamai vakcinuojami naminiai gyvūnai", – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Aušra Leščinskaitė – Petrauskienė.

Vmvt.lt