Gandus savotiškai sutvirtina pavasarį mįslingai prašnekusi Prezidentė. „Pirmiausia norėčiau galutinai žinoti, nors ir žinau apytiksliai, apie ką kalbama. Bet sąlygos, kokiomis ateina –nenorėčiau, kad pasikartotų antra „Williams“ istorija“, – gegužę teigė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Nepasitikėjimą gal būt kursto derybų slaptumas – net branduolinę energetiką kuruojanti parlamentinė komisija skundžiasi ne visuomet ir viską žinanti. Tokia atmosfera galbūt ir provokuoja pesimistiškiausius scenarijus.
„Lietuva finansų bus priversta ieškoti pati. Kadangi tokių pinigų nėra, tikriausiai teks pasinaudoti bankų paslaugom, užstatant dalį arba visą Lietuvos energetikos materialųjį turtą. Šiuo atveju yra didelis pavojus, didelė rizika, jog kuomet reikės išsimokėti tą kreditą, Lietuva gali likti ir be savo energetikos materialaus turto, ir be savo akcijų dalies naujoje elektrinėje, jei tokia bus pastatyta“, – kalbėjo Trišalės tarybos Energetikos komiteto pirmininkas Algirdas Jaruševičius.
„Jeigu bankui neturėsim iš ko grąžinti, tai nuosavybė pereis į japonų ir amerikiečių rankas. Tai ir bus nepriklausoma energetika. Tai čia tas pats, kas buvo su „Mažeikių nafta“ padaryta“, – sakė buvęs Lietuvos energetikos sistemos vyriausiasis inžinierius Algirdas Stumbras.
„Ar iš viso Lietuva turi kažką įkeisti ir įnešti kaip dalininkė būsimos elektrinės. Jeigu pažiūrėsime, kiek kainuoja pati jos aikštelė, tai jos už milijardą eurų, ko gero, niekur nenupirktumėte Europoje. Ar infrastruktūra, pastotės, keliai visi ir pati aikštelė, pats sutikimas valstybei turėti atominę, kurios dalininkai bus verslo struktūros, kiek tai kainuoja? Ar neužtektų šito indėlio, kaip Lietuvos dalies, ir tai būtų strateginio investuotojo ir galbūt kaimynių, kurių dalyvavimas nėra aiškus, indėlis – vėl klausimas lieka atviras. Mes nežinome“, – svarstė Pramoninkų konfederacijos atstovas Vyriausybėje Šarūnas Birutis.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas nesigina, kad perdavus Visagino AE globon ir kitų energetikos bendrovių akcijas, nuspręsta keliasdešimt kartų padidinti vos 12 mln. litų vertės būsimosios atominės turtą.
Esą pradžioje bandyta strateginį investuotoją privilioti pasiūlius tik statybos aikštelę prie uždaromos Ignalinos atominės, bet jau per pirmąjį paieškų etapą tapo akivaizdu, kad investuotojas riziką norės dalytis su Vyriausybe.
Tačiau sklandančius gandus apie neva iškilusį pavojų prarasti visą Lietuvos energetiką, A. Sekmokas vadina nesąmone.
„Tikrai galiu tvirtai pasakyt, kad apie tai nėra nei minčių, nei kalbos. To būti negali, kadangi valstybės įsipareigojimus tvirtins Seimas. Bet kuriuo atveju, Lietuva kaip turėjo, taip ir turės savo elektros perdavimo sistemą. Yra ir kitų bendrovių. Tai yra ta valstybės turto dalis, kurioje valstybė turi kontrolinius akcijų paketus. O čia yra atskira bendrovė „Visagino atominė elektrinė“. Ji vysto tą projektą. Bus sukurta bendrovė, kurios akcininkais bus Lietuva, strateginis investuotojas, regioniniai partneriai. Ir jie valdys šitą atominę jėgainę“, – kalbėjo ministras.
Tačiau tas visas turtas bus mūsų įnašas? – A. Sekmoko pasiteiravo LTV naujienų tarnybos žurnalistai.
Ne, įnašas bus aikštelė, infrastruktūra, kuri yra Visagine, ir įnašas bus finansinės lėšos, kurių reikės. Viskas.
O elektrinės?
Elektrinės kaip buvo, taip ir lieka Lietuvos.
Kiek gali prireikti Lietuvai įnešti savo lėšų ir kiek jų gali prireikti?
Iš tikrųjų dar svarstoma. Neturiu tų skaičių, o jei turėčiau – kol jie nebus sutarti su strateginiu investuotoju, su regioniniais partneriais, aš tikrai negalėčiau skelbti iš anksto. O finansavimo schema yra svarstoma, ir mes svarstom iš įvairių skirtingų šaltinių. Tai šiandien atsakymo nei į vieną klausimą aš duot nepasiruošęs. Bet, be abejo, visi klausimai kurie kyla, jie bus pateikti Seimui ir Seimas spręs.
Energetikos ministras sako, kad elektros kaina, galimas akcijų pasiskirstymas ir konkreti investicijų suma su būsimaisiais partneriais bus suderinta tolesnėse derybose. Koncesijos sutartį tikimasi parengti iki metų pabaigos.
Joana Lapėnienė
LTV „Savaitė“
