„Laidai vakar per sieną fiziškai yra pratempti, ir Lenkijos pusėje pirma atrama ir Lietuvos pusės pirma atrama fiziškai yra sujungtos ir toliau keliauja tie laidai įvairiomis atkarpomis", - ketvirtadienį žurnalistams Alytuje sakė D.Virbickas.
Pasak jo, Lietuvos pusėje dar reikia pastatyti 12 atramų bei nutiesti paskutinius 20 kilometrų laidų, sumontuoti įrangą Alytaus srovės keitykloje. D.Virbicko teigimu, po to, kai balandį nugriuvo „A.Žilinskio ir ko" statoma atrama ir maždaug 30 jų teko perprojektuoti, darbai atsiliko nuo grafiko, tačiau nepaisant to, jie bus baigti laiku - po 40 dienų.
„Vis dar vyksta įrangos montavimo darbai, visiškai baigta Alytaus 330 kilovoltų pastotės rekonstrukcija, vyksta įrangos montavimo darbai keitiklio pastotėje, atramų statymo ir laidų tiesimo darbai. Ir galiu užtikrinti, kad mes su rangovais atiduosime paskutinį kvapą, kad pasivytume prarastą laiką ir turėtume liniją laiku", - tikino „Litgrid" vadovas.
Anot jo, pasitelkus daugiau darbuotojų, darbų tempas yra padvigubėjęs. Tačiau D.Virbickas neatskleidė, kiek įmonei „A.Žilinskis ir ko" kainuos papildomi darbai.
Anot energetikos ministro Roko Masiulio, šiuo metu svarbiausia - išlaikyti tokį pat tempą, kad statybos būtų baigtos po 40 dienų, o po mažiau nei 100 dienų, baigus bandymus, „LitPol Link" pradės veikti.
„Šiuo metu reikšmingų problemų nėra, buvo viena problema, kai balandžio mėnesį nugriuvo atrama, bet įmonė susikaupė, mobilizavo daugiau pajėgų, pritraukė daugiau rangovų, subrangovų ir tas darbas buvo padarytas. Belieka išlaikyti tempą iki galo ir pabaigti darbus laiku", - Alytuje tikino R.Masiulis.
Jis pakartojo, kad sujungus Lietuvą su Lenkija, elektros kaina vartotojams turėtų sumažėti 7 proc., o didmeninėje rinkoje - 15 proc.
Apie 350 mln. eurų vertės „LitPol Link" bus pirmoji elektros jungtis, sujungsianti technologiškai skirtingus Lietuvos ir Vakarų Europos tinklus - elektra abiem kryptimis tekės iki 500 MW galia.
Pasak R.Masiulio, tokiu būdu Lietuva iš energetinės salos virsta energetinių jungčių centru - 2016 metų pradžioje pradės veikti ir „NordBalt" elektros jungtis su Švedija.
„Lietuva atsidurs unikalioje padėtyje – ji bus sujungta su trimis skirtingomis sistemomis: Rusijos, Skandinavijos ir kontinentinės Europos. Tai užtikrins konkurencingas kainas ir itin aukštą tiekimo saugumą ", - pranešime spaudai pabrėžė R. Masiulis.
Anto jo, pradėjus veikti abiem jungtims, bus sudarytos sąlygos atsisakyti elektros gamybos kvotų termofikacinėse elektrinėse ir taip priartinti sektorių prie rinkos sąlygų.
Švedijos ABB už 101 mln. eurų pastatė nuolatinės srovės intarpą ir 400 kilovoltų (kV) skirstyklą, „A. Žilinskio ir Ko" už 21,2 mln. eurų stato 400 kV įtampos liniją nuo Alytaus iki sienos su Lenkija bei už 12,6 mln. eurų - transformatorių pastotę Alytuje.
BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS" sutikimo draudžiama
