Daugiausia dėmesio buvo skirta biokuro rinkoje susidariusiai situacijai, kuriai suvaldyti reikia neatidėliotinų priemonių.
Plečiantis biokuro naudojimui ir prieš pusmetį formaliai pradėjus veikti biokuro biržai, paaiškėjo, kad ji realiai veikti negali, nes teisinė bazė nėra aiškiai reglamentuota. Taip pat nėra numatytas biokuro pirkimo procedūros kontrolės mechanizmas.
Biokuras yra apie 3 kartus pigesnis nei importuojamos brangios dujos, tačiau realiai šalies gyventojai apčiuopiamos naudos nejaučia. Taip yra todėl, kad kai kurie šilumos tiekėjai įžūliai piktnaudžiauja biokuro pirkimais, nevaržomai, be viešųjų pirkimų, pasirenka, iš ko bus perkamas kuras, kelia nepagrįstus reikalavimus biokuro kokybei ir kiekiams bei sudaro ilgalaikes sutartis.
Nesant aiškios biokuro pirkimo tvarkos ir kontrolės mechanizmo, to paties lietuviško biokuro kaina atskirose šalies savivaldybėse skiriasi daugiau nei dvigubai.
Tokia situacija palanki tik monopoliniam biokuro tiekėjui ir toliau tęstis negali, todėl, pasak Prezidentės, Vyriausybė turi nedelsdama pakeisti teisės aktus ir nustatyti aiškias procedūras, kurios užtikrintų skaidrius biokuro pirkimus ir sąžiningą konkurenciją tarp biokuro gamintojų.
Užtikrinti objektyvias biokuro kainas turi būti įpareigota Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Lietuvoje biokurą šilumos energijos gamybai naudoja 42 miestai, iš kurių 22-iuose šilumos energijos gamybai naudojamas biokuras sudaro daugiau nei 50 procentų.
Prezidentės spaudos tarnyba
