Lietuvos ekonomikos perspektyvas šiuo metu temdo ne Graikijos krizė. Nedžiuginantys eksporto rodikliai ir ateityje priklausys ne nuo Graikijos pasirinkto kelio – jos BVP sudaro tik 1,3 proc. ES BVP. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius iš Lietuvos eksportuotų prekių vertė susitraukė 4,6 procento. Pagrindinė šiuo nuosmukio priežastis ‒ lygiai trečdaliu sumažėjęs eksportas į Rusiją. Tačiau ne mažiau probleminės yra ir kitos NVS rinkos, pavyzdžiui, užsienio prekyba su Baltarusija bei Ukraina mažėjo daugiau nei dešimtadaliu. Bendrą Lietuvos eksporto mažėjimą pristabdė tik tuo pačiu metu didėjęs eksportas į Europos Sąjungą, jis augo daugiau nei 5 procentais.

Didžioji dalis praradimų NVS rinkoje yra dėl mažesnio reeksporto, tačiau įtaka Lietuvos pramonei taip pat apčiuopiama. Pernai visai šiai rinkai teko 11,8 proc. lietuviškos kilmės eksporto, o šiemet ši dalis sumažėjo beveik dvigubai – iki 6,3 procento. Tuo tarpu lietuviško eksporto dalis tenkanti ES padidėjo nuo 67,5 iki 73,1 procento. Akivaizdu, kad dar labiau įsiliejome į ES rinką.

O kaip su Vidurio Rytais, Kinija, Indija ir visa Pietryčių Azija, kurią užkariauti turi ambicijų Lietuvos pramoninkai? Džiuginančių naujienų čia kol kas nėra. Pernai eksportas į visas šias rinkas sudarė tik 5,5 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius ši dalis... sumažėjo iki 4,4 procento. Eksportas į Kiniją traukėsi daugiau nei dešimtadaliu, į Artimuosius Rytus beveik penktadaliu.

Eksportas į Pietryčių Aziją didėjo, bet daugiausiai dėl didesnių naftos produktų pardavimų Singapūrui. Eksportas į Indiją augo daugiau nei dešimtadaliu, iš esmės dėl plastikų pardavimų. Tačiau kol kas apie augimą šioje rinkoje kalbėti nėra prasmės – ir pernai, ir šiemet lietuviškos kilmės prekių eksportas į Indiją sudarė tik 0,1 proc. viso lietuviško eksporto.

Ši statistika iškalbinga – kol kas lietuviams šios tolimos, milžiniškos ir sparčiai augančios rinkos yra sunkiai įkandamos. Ir, nepaisant visų pastangų, vargu, ar tai greitu metu gali pasikeisti. Viena kita niša ateityje atsivers, atsiras sėkmingų Lietuvos įmonių, sugebančių aptarnauti ne tik kaimynines, bet ir labai nutolusias rinkas, bet bendra tendencija išliks – ten mes nesame konkurencingi.

Visa tai reiškia, kad išliekame įkalinti tarp geografiškai ir kultūriškai artimesnių ES ir NVS rinkų. Turbūt akivaizdu, kad varškės sūrį lengviau parduoti Ukrainoje, nei, pavyzdžiui, Kambodžoje. Joms daugiausiai dėmesio ir turėtų skirti Lietuvos verslas. Kol Rusija išlieka nestabili ir ekonomiškai įšaldyta, visas augimo potencialas yra atsigaunančioje ES, kurios mažoji Graikija neparklupdys.

swedbank.lt