„Achemos" finansinė padėtis šiandien, mano nuomone, yra labai gera ir įmonė tikrai galėtų sumokėti terminalo mokestį 2015 metais. Tačiau (...) turėtume rasti sprendimą dėl terminalo veiklos antrojo etapo užtikrinimo. (...) Siekiant, kad terminalas būtų ne vien politinis, bet ir ekonominis įrankis rinkoje, turime optimizuoti dujų infrastruktūros sąnaudas. Ne jas perdalyti teisingiau, o mažinti. Jeigu tai pavyktų, dujų rinka galėtų atsigauti", - interviu „Verslo žinioms" teigė K.Jurgelionis.

Jo nuomone, jeigu oficialiai deklaruojamas laivo amortizacijos laikotarpis yra 30 metų, būtų galima pagalvoti apie nuomos laikotarpio pratęsimą iki 20-25 metų. „Ne tik dėl to, kad atitinkamai mažėtų ir jo nuomos kaina, bet įvertinus dabar vyraujančią pinigų kainą finansų rinkoje, taigi ir abejonę, ar esant pigiems finansų ištekliams būtina skubėti per dešimtmetį padengti didumą laivo kainos. Kasmet dujų infrastruktūros sąnaudos galėtų sumažėti apie 20 mln. eurų - tai būtų svarbi paskata rinkai. Antras dalykas, man atrodo, įvertinus ne tik formaliąją, bet ir neformaliąją terminalo projekto pusę, Lietuva išnaudojo toli gražu ne visas galimybes šiam objektui ir jo eksploatavimui gauti ES paramą. Mes jį turime, dar kurį laiką jį turėsime vieninteliai regione, visiškai ar iš dalies užtikrindami trijų ES šalių narių saugumą. Kodėl nesutelkus politinių pastangų šia linkme. Kitaip tariant, mes galėtume laužyti galvą, ne kaip perdalyti 66 mln. eurų prievolę, o pasiekti, kad tos prievolės sumažėtų perpus ir daugiau. Šis rodiklis nekeltų nerimo ir „Achemai", ir kitiems dujų rinkos dalyviams", - diebnraščiui tvirtino K.Jurgelionis.

BNS

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS" sutikimo draudžiama