Maža to, įvertinę situaciją galime drąsiai teigti, kad būtent šiandien verslumo genas skleidžiasi sparčiausiai, nes aplinkybės tam itin palankios. Tiesa, iš to kyla ir didžiausia rizika – pasiekus svaigių rezultatų lengva užmigti ant laurų.

Verslo žmogui būdingus bruožus galime skaičiuoti dešimtimis. Tarp svarbiausiųjų – gebėjimas įžvelgti galimybes, paskaičiuoti riziką, organizuoti idėjų įgyvendinimą, būti pragmatišku, vadovautis sveiku protu. Šie ir daugelis kitų verslumo geną liudijančių bruožų skleidėsi Lietuvoje visais istoriniais laikotarpiais, įskaitant ir pačius sudėtingiausius ir dramatiškiausius.

Pavyzdžiui, yra žinoma, kad trumpais taikos laikotarpiais Lietuvos gyventojai nevengė prekiauti su Livonijos kalavijuočiais parduodami miško gėrybes ir pirkdami iš jų geležį. O Hanzos sąjungos pirkliai, prieš beveik 600 metų prekiavę su lietuviais, susidurdavo su stipriu lietuvišku protekcionizmu, ribojančiu jų kontaktą su galutiniu vartotoju. Mažmeninę prekybos rinką valdyti galėjo tik vietos prekybininkai.

Pragmatizmas, savo interesų gynimas, galimybių matymas ryškus ir kituose istoriniuose laikotarpiuose. Žinia, jei lietuviui kažką uždrausdavo, jis tuoj pat pradėdavo verslą. Tai tik patvirtina knygnešių veikla, smulkiųjų aludarių atsakas į stambiųjų sindikatus XX a. pirmoje pusėje, o istorija apie tai, kad dar sovietmečiu Lietuvos baldininkai tiekė produkciją švedų milžinei IKEA iki šiol eina iš lūpų į lūpas.

Šiandien esame penktas pagal dydį IKEA tiekėjas ir lygiuojamės greta tokių šalių kaip Kinija, Lenkija, Italija ar Švedija. Dar daugiau ‒ pagal Lietuvos verslininkų pardavimus IKEA, tenkančius vienam gyventojui, Lietuva yra didžiausias šio prekybos milžino tiekėjas. Daugiau negu pusė jauno verslo įmonių per pirmuosius metus ne tik išgyvena, bet ir pradeda generuoti pelną. Žiniasklaida skelbia apie atvertas naujas eksporto rinkas, sėkmingas šeimynines mikro įmones ir tarptautinius verslus vystančią kartą. Verslumo genui dar niekada nebuvo taip palanku skleistis, kaip dabar – Lietuvai skaičiuojant 25-tuosius nepriklausomybės metus.

Tačiau būtent šiandien matome ir didžiausią riziką užmigti ant laurų. Rizika kyla iš to, kad tapo patogu. Galimybės yra ranka pasiekiamos, patirtis sukaupta, globalios rinkos atviros, vidaus vartojimas sveikas, kapitalas ‒ tiek nuosavas, tiek skolintas – laukia idėjų. Bet idėjų gali neatsirasti, jei pasijausime pernelyg patogiai. Jei energija, leidusi judriam žmogui išgyventi sovietmetį, laukinio kapitalizmo dešimtmetį ir tapti vakarietiško sukirpimo verslininku, pradės blėsti dėl to, kad rinkoje nebėra adrenalino.

Sutinku su realistais, kurie vardina šalies verslo, ekonominės aplinkos ar vadybos trūkumus ir ydas. Jos egzistuoja. Tačiau raginu matyti labiau teigiamus bruožus. Šiandien yra laikas, kai būtina tęsti formuluoti ambicingus tikslus ir juos įgyvendinti. Palankias aplinkybes ir genų kombinaciją Lietuva tam turi.

swedbank.lt