Per 20 metų Europos bendrojoje rinkoje buvo pašalinta daugybė laisvo asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo techninių, teisinių ir biurokratinių kliūčių. Europa tapo konkurencingesnė, prekyba nuolat auga, o vartotojams atsiveria platesnės galimybės įsigyti naujų prekių ar paslaugų. Dauguma bendrosios rinkos taisyklių galioja ir kai kuriose ES nepriklausančiose valstybėse: Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje.
„Lietuva, kaip ES valstybė narė, aktyviai dalyvauja bendrosios rinkos tobulinimo procese. Mes pritariame, kad paslaugų sektorius būtų toliau liberalizuojamas, kad būtų sukurtos tinkamos sąlygos e. prekybai. Kartu su kitomis ES valstybėmis nuosekliai siekėme sumažinti ES teisės aktų sukeliamą naštą smulkiajam ir vidutiniam verslui. Lietuvos pastangos nenuėjo veltui – Europos Komisija nusprendė, kad siūlomuose teisės aktuose smulkiajam verslui (labai mažoms įmonėms) būtų taikomos išimtys. Tik išimtiniais atvejais, kai to reikalaus objektyvi būtinybė, labai mažoms įmonėms bus taikomi visi naujų ES teisės aktų reikalavimai. Mažiau taisyklių, paprastesnės verslo sąlygos – tai reikšminga lengvata smulkiajam ES šalių, tarp jų ir Lietuvos, verslui“, – sako ūkio ministras Rimantas Žylius.
Didesnis pasirinkimas, mažesnės kainos
Europos bendroji rinka didina vartotojų pasirinkimą, stiprina jų apsaugą ir mažina prekių ir paslaugų kainas daugelyje sektorių. Pavyzdžiui, šiandien paskambinti arba atsiliepti į skambutį būnant kitoje ES valstybėje yra net 73 proc. pigiau nei 2005 m. Galimybė ES valstybėse įsikūrusioms įmonėms teikti paslaugas neįsisteigus reiškia, kad vartotojai turi daug didesnį pasirinkimą. Visi produktai bendrojoje rinkoje turi atitikti produktų saugos teisės aktų reikalavimus, taip pat konkrečius standartus ir technines specifikacijas.
Judėjimo laisvė
Bendroji rinka suteikia judėjimo laisvę Europos piliečiams, kurie gali keliauti beveik visoje Europos Sąjungoje be paso ir netikrinami kirsti ES šalių sienas. Be to, jie turi teisę gyventi, studijuoti, dirbti, atlikti mokslinius tyrimus ir išeiti į pensiją bet kurioje ES valstybėje narėje.
500 milijonų potencialių klientų
Visos ES bendrovės gali veikti 27 šalių rinkose ir turėti 500 mln. potencialių klientų. Todėl didesnės bendrovės gali pasinaudoti masto ekonomija, o mažoms ir vidutinėms įmonėms atsiveria naujos rinkos. Bendrovės gali ne tik pasiūlyti prekes bei paslaugas, bet ir plėstis į kitas ES valstybes arba jose įsikurti. Abipusis pripažinimas užtikrina, kad nacionaliniai techniniai reikalavimai nekliudytų laisvai prekiauti ES šalyse. Bet kurioje ES valstybėje teisėtai pagamintas ir pardavinėjamas produktas gali būti parduodamas visoje ES. Bendrosios rinkos privalumais sėkmingai naudojasi Lietuvos įmonės – daugiau kaip 60 proc. Lietuvos eksporto tenka ES valstybėms.
Bendrosios rinkos kūrimas – nenutrūkstamas procesas. Nepaisant didžiulės pažangos, vis dar išlieka daug tvarkytinų sričių, pradedant nuo kliūčių pašalinimo paslaugų sektoriuje ir baigiant viešųjų pirkimų tobulinimu bei ES piliečių teisių ir laisvių užtikrinimu. Šiandien problemos bendrojoje rinkoje sprendžiamos ne tik priimant naujus įstatymus ar nagrinėjant pažeidimus teismuose, bet ir veiksmingomis alternatyviomis ginčų sprendimo priemonėmis. Viena iš tokių – SOLVIT centrai, įsikūrę 30-yje šalių. Bendradarbiaudami tarpusavyje jie tiesiogiai padeda piliečiams ir įmonėms rasti greitus ir praktiškus sprendimus dėl valdžios institucijų netinkamo ES taisyklių taikymo.
Apie SOLVIT centrą Lietuvoje
Lietuvos SOLVIT centras veikia Ūkio ministerijoje, kurios vienas iš uždavinių – koordinuoti ES vidaus rinkos politikos įgyvendinimą Lietuvoje. Ūkio ministerija kviečia gyventojus ir verslo atstovus būti aktyviais Europos Sąjungos piliečiais ir susidūrus su problema kitoje Europos valstybėje dėl netinkamai taikomų bendrosios rinkos teisės aktų drąsiai kreiptis į Lietuvos SOLVIT centrą ir taip prisidėti prie bendrosios rinkos tobulinimo.
