„Pozityvūs kanalai, kurie galėtų pozityviai paveikti ekonomiką, jie realizuojasi - akivaizdu yra, kad mažėja palūkanų normos tiek namų ūkiams - bankų paskolos, tiek verslui , tiek pačios valstybės skolinimosi kaštai. Be jokios abejonės, keitimo išlaidos išnyksta, o tai reiškia, kad pinigai lieka žmonėms ir įmonėms. Taip pat tarptautiniai atsiskaitymai nukrito iki vietinių atsiskaitymų lygio. Bankai prieina per Lietuvos banką prie eurosistemos pasiskolinę tikrai labai palankiomis sąlygomis apie 350 mln. eurų", - penktadienį LRT radijui interviu teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

„Akivaizdžiai daugiau pajamų lieka palyginus su kainų augimu. Euro sulyginimas su kainų didėjimo baubu yra mitas", - pareiškė V.Vasiliauskas.

Pasak jo, apie konkrečia euro naudą skaičiais bus galima kalbėti metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Tačiau jis pabrėžė, kad ekonomikos situaciją lemia ir padėtis eurozonoje.

„Ne tik euro įvedimas, bet ir bendra situacija eurozonoje, kuri yra šiais dienai atsargiai švelniai gerėjanti, taip pat ir Europos centrinio banko pradėtas platus vertybinių popierių supirkimo vajus prisideda prie paminėtų veiksnių," - teigė V.Vasiliauskas.

V.Vasiliauskas prognozuoja, kad beveik visi litai į eurus jau iškeisti, o tie, kurie negrįžo į Lietuvos banką, liks pas kolekcininkus arba atsiminimui. Skelbiama, kad į eurus dar neiškeista 12 proc. banknotų ir 70 proc. monetų - centų ir 1, 2, 5 litų.

„Panašūs skaičiai išliks iki metų galo. Tokie kiekiai litų - banknotų ir monetų ir negrįš. Tą teigiu atsižvelgdamas į kaimyninių šalių statistiką", - sakė V.Vasiliauskas.

Lietuvoje euras įvestas sausio 1-ją. Iki liepos kainos bus rašomis eurais ir litais.

BNS

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS" sutikimo draudžiama