Pasak Prezidentės, Lietuva turi būti pajėgi savarankiškai gintis, užtikrinti tinkamą sąjungininkų priėmimą bei vykdyti kolektyvinės gynybos operacijas, po VGT žurnalistams pranešė šalies vadovės vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Valdemaras Sarapinas. VGT nutarė siūlyti Vyriausybei rengiant kitų metų valstybės biudžeto projektą Krašto apsaugos ministerijai skirti 150 mln. eurų didesnį finansavimą. Pagal politinių partijų susitarimą, iki 2020 m. numatoma padidinti gynybos finansavimą iki 2 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP).
Anot V. Sarapino, VGT taip pat priėmė sprendimą dėl kariuomenei būtinų įsigijimų 2016 metams - pėstininkų kovos mašinų, savaeigių haubicų, kitų ginklų sistemų ir karinės įrangos pirkimų. Taip pat nuspręsta papildomai investuoti į karinės infrastruktūros ir poligonų plėtrą, kibernetinio ir informacinio saugumo stiprinimą.
„Siekiant užtikrinti tinkamą pasirengimą ginkluotai gynybai, VGT siūlo Seimui priimti įstatymo pataisas, kuriomis būtų įsteigta antroji brigada sausumos pajėgose", - pabrėžė Prezidentės patarėjas.
VGT sprendimu taip pat siūloma Lietuvos kariuomenėje didinti profesinės karo tarnybos karių skaičių - kitąmet papildomai priimant 1 tūkst. karių. Nuo šių metų atnaujinus privalomąją pradinę karo tarnybą ir didinant profesinės karo tarnybos karių skaičių, taip bus užtikrintas tinkamas kariuomenės sukomplektavimas.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas patikslino, kad pagrindiniai finansavimo srautai bus nukreipti į geresnį kariuomenės komplektavimą, jos modernizaciją, infrastruktūros plėtrą ir kovinį renginį.
Pasak ministro, šiuo metu tęsiamas profesinės karo tarnybos komplektavimas, pradedami šaukti šauktiniai. Jis pasidžiaugė, kad vos ne kasdien kreipiasi savanoriai, norintys tarnauti šauktinių kariuomenėje. Iš pirminių darbų J. Olekas neatmetė, kad jau 2015 m. būtų įsigyjamos pėstininkų kovos mašinos, savaeigės haubicos.
„Čia jau reikia turbūt palaukti dvi savaites - sulauksime Vokietijos gynybos ministrės vizito į Lietuvą, galbūt turėsime konkretesnių dalykų, kokiu tempu galėsime kalbėti apie šitą įsigijimą", - žurnalistams sakė ministras.
Jis taip pat pabrėžė įvairių modifikacijų prieštankinės, priešlėktuvinės ginkluotės būtinybę. Esą dėl to jau pasirašytos kai kurios sutartys - su Lenkija pasirašyti kontraktai dėl priešlėktuvinės gynybos sistemos GROM pirkimo, iš JAV bus perkama prieštankinė ginkluotė. Iš kur tiksliai bus perkama artilerija, kol kas neaišku.
„Kaip sakiau, gali būti Vokietija, bet gali ir kiti pasiūlymai atsirasti. Dėl pėstininkų kovos mašinų - spektras dar yra pakankamai platus, kelios kompanijos, kelios valstybės pretenduoja pasiūlyti šias pėstininkų kovos mašinas. Iki galutinio sprendimo, matyt, prieisime galbūt šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje", - teigė J. Olekas.
Klausiamas, ar šiais metais užteks krašto apsaugos sistemai skirtų pinigų, J. Olekas priminė, kad 2008-2012 metais negauta apie 1 mlrd. litų 2008 m. lygmeniu. Esą ši finansavimo duobė tebėra. Ministras džiaugėsi, kad VGT jo vadovaujamai sričiai skiria daugiau pinigų.
„Taip, mes galėtume įsisavinti ir daugiau pinigų, bet tas augimas, kuris yra šiais metais, ir dabar pasiūlytas VGT tiksliai 149 mln. eurų (finansavimas, - ELTA) yra ženklus žingsnis į priekį ir, galima sakyti, esminis pasikeitimas ir Lietuvos kariuomenės komplektacijoje, ir Lietuvos kariuomenės ginkluotėje (...)", - kalbėjo J. Olekas.
Kalbėdamas apie antrosios brigados sausumos pajėgose steigimą ir kiek tam reikės lėšų, J. Olekas sakė, kad didesnis finansavimas kitais metais yra nukreiptas iš dalies ir šios brigados steigimui.
„Sausumos pajėgų pagrindu bus suformuota nauja brigada ir, be abejo, kad tai bus išlaidos ir komplektacijai papildomos, ir ginkluotei, ir vadavietės štabo kūrimui", - teigė krašto apsaugos ministras.
