„Visi turėjome progos susipažinti su naujausiais valstybės biudžeto pajamų surinkimo rodikliais, pagaliau įvertinti tai, kokie buvo eksporto rodikliai šių metų pradžioje. Šita informacija nėra labai jau tokia optimistiška. Nėra ji ir tragiška, tačiau labai džiūgauti dėl tos statistikos nėra pagrindo: eksportas sumažėjo ir,deja, sumažėjo daugelyje prekių grupių, matome, kad bent jau kol kas Finansų ministerijai sunkiai sekasi įgyvendinti pridėtinės vertės mokesčio surinkimo plana", - trečiadienį LRT radijui sakė SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda.
Pasak jo, tai, kad visai neseniai Finansų ministerija sumažino šių metų ekonomikos augimo prognozę, rodo tai, jog biudžeto planas buvo ganėtinai optimistiškas, todėl užsitęsus lėtesniam šalies ūkio augimui, nebus lengva jį įgyvendinti.
Ekonomisto teigimu, Vyriausybei siekiant šiemet užsibrėžto 1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficito rodiklio galimi trys keliai.
„Pirmas kelias yra mėginti surinkti tą pačią mokesčio sumą ekonomikai augant net šiek tiek lėčiau. Tą veikiausiai būtų galima padaryti tik efektyviau kovojant su šešėline ekonomika. Antras kelias - mėginti metų eigoje peržiūrėti biudžeto išlaidas, kurios jau yra suplanuotos. Tai turbūt mažiausiai tikėtinas ir skausmingiausias kelias. Trečias kelias yra tiesiog nesurenkant pajamų. Jei taip atsitiktų ir biudžeto pajamų planas nebūtų vykdomas, tačiau asignuotos išlaidos vis tiek būtų išleidžiamos, tai tiesiog didėtų biudžeto deficitas", - kalbėjo G.Nausėda.
Pasak jo, biudžeto deficito planas pastaruoju atveju galėtų didėti keliais procentiniais punktais.
„Jei jis (biudžeto deficitas - BNS) pranoktų keliomis dešimtosiomis procento dalimis, tai veikiausiai tikrai nei investuotojai, nei kreditoriai pavojaus varpais dėl to neskambintų.Tačiau jei jis pranoktų reikšmingiau, sakykime būtų pasiektas dvigubai didesnis nei planuotas fiskalinis deficitas, tada turbūt tas investuototojų dėmesys būtų atkreiptas ir, deja, ne iš gerosios pusės", - tvirtino ekonomistas.
Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos centrinės valdžios deficitas šiemetį sausį-vasarį buvo 241,2 mln. eurų, arba apie 0,65 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP).
BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS" sutikimo draudžiama
