Per ketvirtį - praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, būsto įperkamumas padidėjo 1,3 kvadratinio metro, bet išliko mažiausias tarp Baltijos šalių sostinių.
"Vilniečių galimybes įsigyti nuosavą būstą didino augantis realusis darbo užmokestis, mažėjusios būsto paskolų palūkanos, o paskutinį ketvirtį - ir šiek tiek sumažėjusios butų kainos", - pranešime spaudai sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Vidutines pajamas gaunantys Latvijos gyventojai pernai spalį-gruodį galėjo nusipirkti 52,1 kvadratinio metro ploto standartinį senos statybos būstą Rygos, o Estijos gyventojai - 43,5 kvadratinio metro ploto būstą Talino miegamuosiuose rajonuose.
Pasak J.Varanauskienės, didesnės galimybės įsigyti būstą metų pabaigoje rinkos nesuaktyvino.
"Iš dalies šį būstų pirkimo sulėtėjimą lėmė sezoniškumas: metų pabaigoje yra įprasta, kad mažiau perkama būstų, sumažėja naujų būsto paskolų. Kitas mažesnį aktyvumą galėjęs nulemti veiksnys - išblėsę lūkesčiai, kad dėl euro įvedimo turi išaugti būsto kainos", - sakė SEB banko analitikė.
SEB banko būsto įperkamumo rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas, vartojimo prekių ir paslaugų kainas.
