Pasak A. Butkevičiaus, su defliacijos reiškiniu susiduria ne tik euro zonos, bet ir kitos valstybės, o šį reiškinį Premjeras linkęs aiškinti kritusiomis naftos produktų ir kitų energetinių išteklių kainomis, kurios atsiliepė ir kitų prekių bei paslaugų kainoms.

Pirmadienį Statistikos departamentas paskelbė, kad Lietuvoje jau trečią mėnesį iš eilės stebimas kainų mažėjimas, o vasarį, lyginant su sausiu, defliacija siekė 0,3 proc. Vartojimo prekių kainos vasarį sumažėjo 0,5 proc., tuo tarpu paslaugų kainos pakilo 0,1 proc.

Komentuodamas galimą neatitikimą tarp Statistikos departamento pateikiamų duomenų, ir nemažėjančių kainų parduotuvėse, A. Butkevičius visų pirma į kainas siūlo žiūrėti ilgesnėje perspektyvoje.

"Kaip ir dėl šilumos kainų - vieną mėnesį lyginame su kitu, bet pamirštame kas buvo prieš metus. Jeigu, pavyzdžiui, kaina nukrito kažkada (...) 25-27 proc., bet biokuro biržoje kitą mėnesį kaina 2-3 proc. išaugo, tai jau kitą mėnesį bus šaukiama, kaip pakilo šilumos kaina", - LRT radijui sakė Premjeras.

Pirmadienį Europos centrinis bankas (ECB) pradėjo supirkinėti euro zonos šalių vyriausybių, agentūrų ir Europos institucijų išleistas obligacijas, šitaip tikintis kilstelėti itin žemą infliacijos lygį. ECB ir Eurosistemos šalių centriniai bankai kas mėnesį bent iki 2016 m. rugsėjo pabaigos pirks vertybinių popierių, kurių bendra vertė sieks 60 mlrd. eurų.