Butų kainos Vilniuje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 15,1 proc. ir tai buvo sparčiausias augimas iš visų iš Baltijos šalių sostinių. Butų kainų augimą Vilniuje metų pabaigoje daugiausiai lėmė net 20 proc. ūgtelėjusios naujų butų kainos, kurios ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį jau tik 8,7 proc. atsiliko nuo savo piko 2008-aisiais. Naujų butų rinka išsiskyrė ir tuo, kad čia, skirtingai nei senų butų segmente, toliau sparčiai augo sandorių skaičius. Ketvirtąjį ketvirtį naujų butų parduota daugiausiai nuo 2008 metų.
Būsto įperkamumo indeksas, kurį „Swedbank" skaičiuoja devyniuose Lietuvos miestuose, rodo, kad butų savo mieste negalėjo įpirkti tik Neringos gyventojai, nes jų pajamos buvo 44,6 proc. mažesnės nei pakankamos. Tuo tarpu Alytuje namų ūkių pajamos buvo net 4 kartais, Panevėžyje 3,3 karto, Šiauliuose - 2,7 karto, Kaune - 2,4 karto, Klaipėdoje - 81,6 proc., Druskininkuose - 54,7 proc., Palangoje - 14,7 proc. didesnės nei pakankamos. Tiesa, ekonomistai primena, kad mažesniuose Lietuvos miestuose aukštas butų įperkamumas nėra džiuginantis reiškinys jis tiesiog rodo, kad juose yra labai mažai potencialių pirkėjų ir nekilnojamo turto rinka yra labai sekli.
Nuomos pajamingumas, rodantis, kokią būsto kainos dalį sudaro metinės jo nuomos pajamos, šių metų pradžioje Vilniuje ir Kaune sumažėjo. Tai lėmė ir butų kainų augimas, ir šiek tiek atpigusi nuoma. Vilniaus mieste nuomos pajamingumas sausio-vasario mėnesiais sumažėjo iki 6 proc. ir buvo mažesnis nei istorinis vidurkis bei mažiausias nuo 2013 metų pradžios.
„Nuomos pajamingumo sumažėjimas rodo, kad praėjusių metų butų kainų šuolis neatsispindėjo būsto nuomos rinkoje. Tai reiškia, kad pernai dėl artėjančio euro įvedimo galėjo formuotis vienkartinė paklausa - rinkoje buvo aktyvūs emigrantai, šešėlinių pajamų ar šiaip santaupų turintys pirkėjai, kurie skubėjo įsigyti nekilnojamojo turto, ir būsto kaina jiems nebuvo svarbiausias apsisprendimo kriterijus. Tačiau šiais metais derybinė galia vėl bus pirkėjų, o ne pardavėjų rankose", prognozuoja „Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jis atkreipia dėmesį ir į tai, jog remiantis vartotojų pasitikėjimo rodikliu, bent jau kol kas gyventojai yra linkę taupyti, o ne įsigyti ilgalaikio vartojimo prekes ir nekilnojamąjį turtą. „Dauguma ekonominių veiksnių būsto įsigijimui išlieka palankūs, tačiau gyventojų lūkesčius gali slėgti ir neigiamos ekonominės tendencijos iš rytų, ir geopolitinių konfliktų eskalacijos baimė", mano N. Mačiulis.
Parengta pagal „Swedbank" informaciją
