Rekonstruotoje „Inkaro" katilinėje pastatyti 2 po 8 MW galios biokuru kūrenami vandens šildymo katilai bei bendras abiems katilams 4 MW kondensacinis ekonomaizeris. Bendra įrenginių galia sudaro 20 MW. Jais galima pagaminti iki 10 proc. viso Kauno integruotame tinkle suvartojamo šilumos kiekio. Nuo 2000–ųjų metų „Inkaro" katilinė buvo užkonservuota ir šilumos negamino.
Tuo tarpu Petrašiūnų elektrinėje įrengti 2 po 12 MW biokuru kūrenami vandens šildymo katilai bei bendras abiems katilams 6 MW kondensacinis ekonomaizeris. Bendra naujų įrenginių galia sudaro 30 MW. Jais galima pagaminti iki 12 proc. viso Kauno integruotame tinkle suvartojamo šilumos kiekio. Abu šie projektai finansuoti bendrovės „Kauno energija" ir Europos Sąjungos lėšomis.
„Šios miesto investicijos tiesiogiai prisidėjo prie nuoseklaus šilumos kainos mažėjimo. Ta kryptis, kurią pasirinkome 2012 metais, visiškai pasiteisino ir rodo, jog esame teisingame kelyje. Tikiuosi, jog taip pat sėkmingai įgyvendinsime ir 2016-2018 metų strateginius šilumos ūkio planus", - kalbėjo Kauno meras Andrius Kupčinskas.
„Atsisakius Kauno termofikacinės elektrinės monopolio buvo sudarytos sąlygos biokuro investicijų atėjimui. Tokios šilumos kainos, kuri buvo prieš keletą metų, jau niekada nebus", - pabrėžė bendrovės „Kauno energija" valdybos pirmininkas Valdas Lukoševičius.
Bendrovė „Kauno energija" šį mėnesį taip pat pradėjo eksploatuoti naują 8 MW galios biokuro katilą su 4 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu bendrovei priklausančioje „Šilko" katilinėje.
