Šią savaitę Lietuvoje viešėjo Europos Parlamento (EP) Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto delegacija, kuri susitiko su Lietuvoje veikiančio Europos lyčių lygybės instituto atstovais. Komitetas kas dveji metai į institutą siunčia misiją, kad būtų aptariamas bendradarbiavimas, pasinaudojama instituto atliekamais tyrimais, surinkta medžiaga, kas svarbu lyčių lygybės politikai priimant sprendimus EP.
Kaip penktadienį apibendrindama vizitą sakė Lietuvos europarlamentarė, EP Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto vicepirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, lyčių lygybės indeksas apima darbo, pinigų, žinių, laiko, galios, sveikatos sritis. Geriausiai Lietuvos moterys atrodo sveikatos, išsilavinimo srityje, prasčiausiai - galios.
Pagrindinė moterų ir vyrų pensijų atotrūkio priežastis yra ta, kad niekaip nepavyksta pasiekti vyrų ir moterų atlyginimo sulyginimo dirbant tuos pačius darbus. Skaičiuojama, kad šis skirtumas ES siekia 16-17 proc., Lietuvoje šiek tiek mažesnis nei ES vidurkis - 12 proc.
Anot EP narės, taip yra, nes moterys paprastai dirba laikinus darbus, ne visą darbo dieną, dėl to gauna mažesnį atlyginimą ir yra su mažesnėmis socialinėmis garantijomis, ne visose valstybėse yra geros galimybės suderinti šeimą ir darbą.
„Lietuvoje ši problema taip pat išlieka aktuali, ypač kai kalbame apie galimybes pasinaudoti vaikų priežiūros institucijų galimybėmis, ypač didžiuosiuose miestuose. Turiu omeny, pavyzdžiui, vaikų darželius. Ir, nieko blogo apie nieką nenorėdama pasakyti, bet dabartinėse diskusijose vietos savivaldos rinkimuose girdžiu, kaip tą dalyką sutvarkys, tų darželių bus pakankamai. Tai aš tikrai noriu palinkėti, kad tai nebūtų vien tiktai rinkimų pažadai", - žurnalistams penktadienį sakė europarlamentarė.
2009-2010 metais vyrų ir moterų pensijų skirtumas padidėjo 5 proc., tai sietina ir su bendra Europą apėmusia ekonomine, socialine krize - moterys dažniau netekdavo darbo, dažniau buvo apkarpyti jų atlyginimai ir tai turėjo ir turės įtakos ateityje. Mažesnėms moterų pensijoms įtakos turi ir tai, kad moterys stereotipiškai dirba tose srityse, kur darbas labai sunkus, bet atlyginimai mažesni, - tai švietimas, socialinė rūpyba, kultūra.
„Mes nuolat EP sakome, kad reikia sudaužyti tas stiklines lubas, kad moterys, kurios iš tikrųjų pakankamai išsilavinusios, daugiau eitų į tas specialybes, kurios geriau apmokamos, bet jos dabar kažkaip daugiau yra užimtos vyrų", - kalbėjo Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininko pavaduotoja.
Pasak politikės, šios priežastys tiesiogiai daro įtaką pensijos dydžiui, nes pensija priklauso nuo per visą gyvenimą turėtų atlyginimo ir darbo stažo.
Vertindama pensijų skirtumus Lietuvoje V. Blinkevičiūtė teigė, kad nenormalu, kai vyrų ir moterų pensijų skirtumų atotrūkiai yra tokie dideli. Tai, jog mūsų šalyje vyrai ir moterys vertinami nevienodai, politikė siejo su tuo, kad visko neįmanoma pasiekti per 25-erius nepriklausomybės metus. Esą reikia laiko, kad keistųsi nusistovėjęs mąstymas ir požiūris, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos moterų išsilavinimas yra vienas aukščiausių tarp ES valstybių ir pagal išsilavinimo rodiklius Lietuva yra aukštoje vietoje. Lietuvos moterys taip pat daug pažengusios ir aukštai vertinamos ir kitose srityse - sveikatos, galios ir pan.
V. Blinkevičiūtė pabrėžė, kad EP ne kartą akcentuota direktyvos dėl darbo užmokesčio, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo, reikalingumas. Senoji Žozė Manuelio Barozo (Jose Manuel Barroso) vadovaujama Europos Komisija (EK) to padaryti nesugebėjo, tad dabar viltys dedamos į Žano Klodo Junkerio (Jean-Claude Juncker) Komisiją, kuri tokią direktyvą galėtų pateikti.
Moterų pensijų skirtumo klausimas yra ir šiuo metu ES pirmininkaujančios Latvijos darbotvarkėje - latviai šioje srityje sieks pažangos.
