Ekonomistai sutiko, kad Rusijos embargas lietuviškiems produktams turės neigiamos įtakos ekonomikos augimui ir šiais metais, tačiau svarbesne rizika šalies augimui įvardijo bendrą Rusijos ekonomikos smukimą.
Premjero teigimu, neigiamą poveikį stengiamasi amortizuoti ieškant naujų rinkų lietuviškų produktų eksportui, tą aktyviai daro Vyriausybė ir Lietuvos verslininkai.
Pabrėžiama, kad paslaugų sektorius pernai dėl Rusijos įtakos nukentėjo mažiau nei tikėtasi, tačiau tikroji situacija paaiškės paskelbus 2014 m. paslaugų eksporto duomenis. Ekonomistų vertinimais, 2015 m. Rusijos įtaka transporto sektoriui bus didesnė ir dėl embargo, ir dėl nuvertėjusio Rusijos rublio.
Neigiamas Rusijos poveikis bus jaučiamas ir turizmo sektoriuje - tiek tiesiogiai apgyvendinimo paslaugoms, tiek mažmeninei prekybai. Ministro Pirmininko įsitikinimu, mūsų šaliai būtina skatinti turistų srautus į Lietuvą ne tik iš kaimyninių, bet ir tokių šalių kaip Izraelis, Gruzija, Azerbaidžanas ar Omanas.
Susitikime ekonomistai taip pat teigė pastebėję naują tendenciją - padidėjusį taupymą. Statistinių apklausų duomenimis, gyventojai mano, kad 2015 m. pavyks daugiau sutaupyti, todėl, ekonomistų vertinimu, taupymo norma 2015 m. turėtų padidėti. Tai gali būti siejama su euro įvedimu šių metų pradžioje (praėjusių metų pabaigoje žmonės pirko daugiau ilgalaikio vartojimo prekių, todėl dabar pirkimus atideda) ir neapibrėžtumu dėl Rusijos.
Pasak analitikų, 2015 m. ekonomikos variklis - vidaus vartojimas. Nors ir lėtesnis nei anksčiau, tačiau prognozuojamas darbo užmokesčio augimas (4-4,5 proc.). Darbo užmokesčio didėjimą iš esmės skatins ir konkurencija dėl specialistų.
Nepaisant rizikų, nemanoma, kad reikėtų peržiūrėti 2015 m. biudžetą. Struktūrinę nedarbo problemą rekomenduojama spręsti daugiau dėmesio skiriant darbuotojų perkvalifikavimui. Premjero manymu, prie šios problemos sprendimo prisidės ir nauja Darbo kodekso redakcija.
