Kreipimesi į Prezidentę prašoma užtikrinti, kad visos pieno gamybos ir perdirbimo dalyvių derybinės galios bei santykiai būtų ekonomiškai ir teisiškai subalansuoti. Pabrėžiama, kad šalies pieno gamintojams mokama kaina už kilogramą pieno jau pernai spalį buvo trečdaliu mažesnė nei kitose Europos Sąjungos šalyse, o šių metų sausį perdirbėjai kainas dar sumažino.
"Daugeliui stambesniųjų pieno gamintojų bazinių rodiklių kainos yra apie 0,18-0,19 euro už kilogramą (natūralaus - apie 0,21-0,22 euro), kai kuriems kooperatyvams pasiūlyta tik po 0,14 euro už kilogramą, o patiems smulkiausiems gamintojams - tik 0,12 euro už kilogramą", - rašoma laiške D. Grybauskaitei, kurį pasirašė 17 ūkininkams atstovaujančių organizacijų vadovų.
Žemdirbių atstovai pabrėžia, kad dabartinis pieno kainų supirkimo lygis net ir gaunant valstybės ir ES paramą nebepadengia gaminimo savikainos, todėl ūkininkai ieško pigiausių būdų mažinti laikomų karvių kiekį. Laiške taip pat rašoma, kad kol kas nėra aišku, kokia parama bus skiriama už gruodį ir šių metų sausį ūkininkų patirtus praradimus.
Pažymima, kad pieno supirkimo kainų kritimo tarptautinėse rinkose nėra, todėl žemdirbiai įtaria, jog pieno perdirbimo įmonės ir mažmeniniai prekybos tinklai Rusijos paskelbtą maisto produktų embargą naudoja kaip pretekstą supirkimo kainų mažinimui.
"Tai rodo ir neadekvati pieno produktų kainos dalies proporcija bei jos pokyčiai. Pavyzdžiui, geriamojo pieno kainoje apie 37 proc. tenka perdirbėjams (prieš metus buvo 27 proc.), 21 proc. - prekybininkams, 17 proc. - pridėtinės vertės mokesčiui ir tik 25 proc. - pieno gamintojams", - laiške nurodomi praėjusių metų lapkričio duomenys.
Konkurencijos taryba šiemet atliks bendrą rinkos tyrimą pieno sektoriuje, primena ELTA. Kaip gruodžio pabaigoje teigė šios institucijos vadovas Šarūnas Keserauskas, tyrimo metu nebus koncentruojamasi į atskirus pažeidimus, tačiau, radus įrodymų, bus inicijuoti ir kiti tyrimai dėl galimų kartelinių susitarimų.
