Dalis valstybių, iš jų ir Lietuva, nepritarė Europos Komisijos siūlymui, pagal kurį Briuselis, o ne pačios šalys, nustatytų kapitalo reikalavimus bankams.
„Ketiname įgyvendinti Bazelio reikalavimus pagal europinę realybę, neakivaizdu, kad naujas taisykles turime pritaikyti 8300-ams Europos bankų ir finansų institucijų. Ministrų diskusija šioje Taryboje buvo konstruktyvi ir aš labai tikiuosi, kad galutinį sprendimą priimsime gegužės 15-ąją“, – sako Danijos ekonomikos ministrė Margrethe Vestager.
Stipriausiai Europos Sąjungai pirmininkaujančios ir kompromiso tarp šalių narių ieškojusios Danijos pasiūlymui priešinosi Didžioji Britanija, atstovaujanti didžiausią Europoje bankinį sektorių.
Anot britų, valstybės privalo pasilikti galimybę prireikus pakelti bankų kapitalo reikalavimus. Jei, kaip planuojama, po dviejų savaičių šalys galutinai susitars dėl naujų reikalavimų bankams, pasiūlymui dar turės pritarti Europos Parlamentas.
Naujais teisės aktais Europos Sąjunga bando užtikrinti, kad kilus finansų krizei bankai išsilaikytų iš savo, o ne iš mokesčių mokėtojų pinigų, kai anksčiau ne vienai vyriausybei teko gelbėti ties bankroto riba atsidūrusias finansų įstaigas.
Šiuo metu bankams privalomas minimalus kapitalo dydis Europos Sąjungoje yra aštuoni procentai. Kai kurie bankininkai skundžiasi, kad dėl didėsiančių reikalavimų rezervui, bankai gali pritrūkti pinigų kreditams, o tai stabdytų ekonomikos augimą.
Eglė Merkytė
LTV naujienų tarnyba
