Prieš trejus metus kooperatyvui „Pienas.lt“ nusprendus statyti įmonę, kuri perdirbtų trečdalį šalyje primelžiamo pieno, stambių veikiančių perdirbimo įmonių darbuotojai, esą savininkų neraginti, ne kartą pasisakė prieš tokį užmojį.
Naujai įmonei reikėtų beveik 100 mln. litų. Maždaug pusė skirta iš Kaimo plėtros programos. 20 mln. litų surinko patys kooperatyvo nariai, tačiau pasiskolinti dar 20 mln. litų nepavyko.
„Nebuvo tikimasi, kad kredito įstaigos tiek konservatyviai pasižiūrės į patį projektą. Na, bet tai tikriausiai atspindi tai, ką mes turime makro situacijoje. Manome, kad per mėnesį turėtų viskas turėtų paaiškėti ir į tą aiškumą galėsime atsispirti ir toliau priiminėti sprendimus“, – kalbėjo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas.
Kol pieno gamintojai patys nevaldo perdirbimo įmonių, jie priversti taikytis prie perdirbėjų diktuojamų sąlygų: šį mėnesį vėl mažinamos supirkimo kainos.
„Perdirbamosios pramonės įmonės bando daryti įtaką, kad tokios pieninės neatsirastų. Bet tai suprantamas dalykas, nes tai būtų rimtas konkurentas perdirbamajai pramonei“, – sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrejus Stančikas.
„Jei visai atvirai kalbant, tai daugelis mūsų bankų kredituoja ir kitas mūsų perdirbimo pramonės įmones, ir čia susiduriama su kitokio pobūdžio konkurencija“, – dėstė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Perdirbėjai tikina netrukdantys ūkininkams statyti savo įmonės.
„Jeigu kalbėtume apie kooperatinę pieno perdirbimo įmonę, tai kalbos, kad mes kažko bijome, ir ypač, kad mes kažką darome, kad jos nebūtų, yra politikavimas arba populizmas“, – užtikrino „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa.
Kol lietuviai kalba apie kooperatinės įmonės statybą, latvių ūkininkų Jelgavoje pastatyta pieninė netrukus pradės veikti.
Beje, Lenkijos, Skandinavijos,daugelio kitų šalių pieno pramonė yra ūkininkų rankose.Lietuva bene vienintelė iš aplinkinių šalių neturi kooperatinės perdirbimo įmonės.
Salomėja Pranaitienė, Jūratė Anilionytė
LTV „Šiandien“
