Kauno rajono ūkininko Nikolajaus Dubnikovo valdos – 400 hektarų. Juose šeimininkas augina grūdines kultūras ir beveik šimto mėsinių galvijų bandą.
„Nesinorėtų būti tuo žemdirbiu, kuris sudaro įvaizdį apie žemdirbius, kad jiems visada blogai, jie visada verkia, amžinai nelaimingi“, – kalbėjo ūkininkas Nikolajus Dubnikovas.
„Noriu patarti savo kolegoms ūkininkams – reikia gerai pagalvoti, galbūt apsvarstyti persiorientavimo galimybę arba užsiveisti mėsinių galvijų“, – patarimus kolegoms dalijo ūkininkas.
Pasak mėsinių galvijų asociacijos, padėtis rinkoje pastaraisiais metais gerėja – kyla supirkimo kainos, mėsą noriai perka užsienio perdirbėjai. Prieš penkerius metus jie už kilogramą gyvo svorio mokėję 5, šiandien – 7 litus. Skaičiuojama, kad prieš trejus metus Lietuvoje buvo auginama apie 80 tūkst., šiandien – beveik 100 tūkst. galvijų.
„Mes susiduriame su problema, kad dar vis nesame tiek užaugę, kad galėtume patiekti pakankamai produkcijos, nes poreikis yra tiek iš Vakarų, tiek iš Rytų šalių“, – kalbėjo Mėsinių galvijų augintojų asociacijos direktorius Darius Dzekčiorius.
Tačiau ūkininkai kol kas aklai nepuola auginti galvijų, nors teigiama, kad, pavyzdžiui, pienininkystę pakeisti į galvijininkystę – daug investicijų nereikia.
„Iš savo varpinės apie savo ūkį galiu pasakyti taip: jeigu šitokia tvarka bus ir toliau, aš karves galėsiu laikyti vienerius metus, daugiausiai – pusantrų“, – dėstė Ūkininkų sąjungos Raseinių skyriaus pirmininkas Albinas Gruzdžiūnas.
„Jeigu kalbėtume apie pieno ūkius, tai mažėja tiek karvių, tiek ir pačių pieno gamintojų“, – nelinksmą tendenciją pateikė Pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis.
Kol mūsų ūkininkai delsia, galvijų auginimu Lietuvoje susidomėjo Šveicarų verslininkai – jų iniciatyva pradėtas specialus „Baltijos lankų jautienos“ projektas – norintys auginti galvijus gali gauti kreditą, o užauginta mėsa bus realizuojama Šveicarijoje.
Loreta Mačiulienė
LTV „Panorama“
